Per metus Lietuvoje parduodama beveik 0,5 mln. transporto priemonių. Dauguma jų – ne nauji, išpuoselėti, o gerokai gyvenimo matę ratuočiai. Naudotų automobilių pirkėjai patiria didelių nuostolių, nes šioje rinkoje netrūksta nesąžiningų dalyvių. Sukčiai neriasi iš kailio, sugalvodami vis įmantresnių schemų, kaip iš pirkėjų išvilioti pinigų.

Reikalauja avanso

Puikios komplektacijos, tinkamai prižiūrėtas, mažos ridos ir, lyg tyčia, gerokai pigesnis, nei turėtų kainuoti. Tiesiog svajonių automobilis. Reikia kuo greičiau rezervuoti! Taip dažnai pagalvoja pirkėjai, išvydę viliojantį skelbimą pardavimų portale. Tačiau stebuklų nebūna, arba jie pernelyg reti, kad nutiktų jums.

Statistikos duomenimis, bendra oficiali naudotų ir naujų transporto priemonių prekybos apyvarta 2023 m. Lietuvoje siekė 3,68 mlrd. eurų. Deja, nemažos pinigų sumos sumokamos už automobilius, kurie pirkėjų taip ir nepasiekia.

Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ ekspertai dalijasi patarimais, kaip atpažinti dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo metodus ir neprarasti lėšų.

Pasak specialistų, pagal įprastą veiklos modelį sukčiai sugeba įtikinti pirkėjus pervesti automobilio rezervacijos mokestį arba avansą, o tada staigiai pradingsta. Dažniausiai jų parduodami automobiliai pirkėjo akį patraukia itin patrauklia kaina, kad sudomintų kuo daugiau potencialių aukų.

Pirkėjams meluojama, kad automobiliu domisi daug žmonių, taip darant psichologinį spaudimą, kad reikia paskubėti ir kuo greičiau pirkti, nes pasiūlymas dings. Gero automobilio nenorintys praleisti vairuotojai nieko neįtardami perveda sukčiams avansą ir tik vėliau supranta, kad buvo apgauti.

Metodai: sukčiai dažnai prašo pinigus už pirkinį sumokėti ne bankiniu pavedimu, o per pinigų perlaidos įmonę. / Vytauto Petriko nuotr.

Slepia defektus

Nepaslaptis, kad nemaža dalis į Lietuvą importuojamų transporto priemonių yra patekusios į eismo įvykius. Tai ypač taikytina iš JAV aukcionų atkeliaujantiems pirkiniams. Pastarieji dėl itin skirtingo klimato įvairiose Amerikos valstijose gali būti ir skendę ar buvę užpustyti smėliu.

Stipriai apgadintas automobilis gali būti suremontuotas kuo pigiau, netinkamomis medžiagomis ir detalėmis, o tai gali turėti neigiamų padarinių vairuotojo ir keleivių saugumui patekus į avariją. Pavyzdžiui, siekdami sumažinti remonto išlaidas, perpardavėjai gali tyčia neįmontuoti oro pagalvių vietoje tų, kurios avarijos metu išsiskleidė.

3,68 mlrd. – tiek eurų pernai siekė naudotų ir naujų transporto priemonių prekybos apyvarta.

Nesąžiningi pardavėjai tyčia slepia faktus apie transporto priemonės istoriją ir parduoda jį kaip neturintį trūkumų. Paprasčiausias būdas išvengti tokių siurprizų – išsamiai tikrinti dominančio pirkinio istoriją, kuri gali atskleisti, ar automobilis kada nors buvo apgadintas ir, svarbiausia, kaip stipriai.

Vienas labiausiai paplitusių būdų dirbtinai padidinti automobilio vertę – odometro rodmenų sumažinimas. Nors dalis vairuotojų įsitikinę, kad rida klastojama tik senesniems automobiliams, tačiau pakoreguoti naujesnių transporto priemonių ridą neretai yra dar paprasčiau.

Įsigiję automobilį su suklastota rida pirkėjai už jį permoka, o vėliau dar susiduria su nenumatytomis problemomis ir praleidžia būtinus automobilio aptarnavimus. Laiku nepakeista variklio grandinė ar diržas  ateityje gali lemti itin dideles išlaidas ir sudėtingus remonto darbus.

Skenduoliai: iš JAV aukcionų atkeliaujančius automobilius reikėtų ypač atidžiai tikrinti dėl avarijų ir skendimų požymių. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pavežėjų palikimas

Taksi ar pavėžėjimo paslaugoms naudoti automobiliai paprastai yra nuvažiavę ne tik gerokai daugiau kilometrų, bet gali būti gerokai labiau susidėvėję, nei asmeninėms reikmėms naudotas transportas. Tokiais darbiniais arkliukais dažniausiai važinėjama miesto ribose, dėl to greičiau susidėvi variklis ir transmisija, stabdžių sistema ir važiuoklės komponentai.

Faktas, kad automobilis naudotas taksi paslaugoms, mažina kainą, todėl pardavėjai vengia atskleisti, kaip jis buvo eksploatuotas. Atsargiausiai reikėtų vertinti Lietuvoje paplitusius „Toyota Prius“ ir kitus pavežėjų mėgstamus modelius.

Be to, iš vienos šalies į kitą atvežta prekė savo istoriją tarsi pradeda nuo švaraus lapo. Valstybių institucijos dažnai nesutinka keistis duomenimis, todėl sunku gauti faktų apie tikrąją tokios transporto priemonės ridą, savininkų kaitą ir avarijų istoriją.

Tai pasitarnauja nesąžiningiems perpardavėjams, į Lietuvą importuojantiems prastos būklės automobilius. Jie bando įtikinti pirkėjus, kad iš užsienio atgabenta transporto priemonė nebuvo daužta ir yra labai geros būklės. Frazę „Savininkas buvo senukas, tai tik iki bažnyčios važinėjo“ yra girdėję daugelis pirkėjų.

Spaudimas: jei pardavėjas primygtinai reikalauja rezervacijos mokesčio, gali būti, kad jis dings. / Policijos nuotr.

Virtualūs spąstai

Pastarąjį dešimtmetį smarkiai išsaugo kibernetinių nusikaltimų skaičius. Ši banga neaplenkia ir automobilių pirkėjų. Nusikaltėliai gali imituoti žinomų gamintojų svetaines ir, prisidengę patikimais, žinomais vardais, vilioti pinigus iš vartotojų.

Tokios svetainės Lietuvoje yra retos, tačiau užsienyje šių atvejų pasitaiko vis dažniau. Sukčiams puikiai talkina ir dirbtinis intelektas, leidžiantis be didelių pastangų ir sąnaudų kurti tokias interneto svetaines.

Nusikaltėliai gali imituoti žinomų gamintojų svetaines ir, prisidengę patikimais vardais, vilioti pinigus iš vartotojų.

Dar viena populiari sukčių priemonė – virtuali prekyvietė „Facebook Marketplace“. Tai mėgstama platforma tarp prekiaujančių automobilių detalėmis, tačiau čia knibžda sukčių. Neretai pinigai už detales pervedami, o nei detalės, nei pardavėjo su išgalvotu vardu ir pavarde iš tikrųjų nėra.

Kibernetinio saugumo ekspertai rekomenduoja prekes iš „Facebook Marketplace“ pirkti tik apžiūrėjus gyvai ir atlikti mokėjimus tik susitikus su pardavėju. Ši platforma, priešingai nuo skelbimų portalų, neturi griežtos turinio kokybės kontrolės. Be to, čia gausu pardavėjų su netikromis anketomis, kurie linkę, vos tik gavę pinigus, dingti ir ištrinti anketą. Taip, net ir gavę detalę, jai sugedus, neturėsite į ką kreiptis dėl garantijos.

Klastotės: socialiniuose tinkluose detales galima pirkti tik įsitikinus, kad pardavėjo anketa patikima. / Vytauto Petriko nuotr.

Pasitaiko net vogtų

Vogti automobiliai retai atkeliauja iki naudotų automobilių rinkos. Dažniausiai jie išardomi ir parduodami dalimis. Vis dėlto pasitaiko ir atvejų, kai tokios transporto priemonės parduodamos virtualiose prekyvietėse arba populiariuose skelbimų portaluose. Įsigiję vogtą automobilį pirkėjai rizikuoja netekti ne tik pinigų, bet ir pirkinio.

Išpopuliarėjus automobilių patikros platformoms, nesąžiningi pardavėjai kartu su parduodama transporto priemone ėmė siūlyti ir suklastotą jos ataskaitą. Nors taip sukuriama skaidrumo iliuzija, iš tiesu pardavėjas pakoreguoja ataskaitos duomenis, kad atrodytų, jog automobilis neturi trūkumų.

Norint šito išvengti derėtų automobilio istoriją pirkėjui patikrinti pačiam arba rinktis transporto priemonę iš gerą reputaciją turinčių, patikimų pardavėjų.

Neretai sukčiai vengia bankinių pavedimų ir prašo pirkėjų už pirkinį sumokėti naudojantis „Western Union“ ar kitais pinigų perlaidos kanalais. To gali būti prašoma automobilio ieškant užsienyje – Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų ar kitų šalių skelbimų portaluose.

Prašymas dėl pinigų perlaidos iškart turėtų sukelti įtarimų. Sukčiai neretai atsiima pinigus naudodami padirbtus asmens tapatybės dokumentus, o vėliau teisėsaugai juos itin sudėtinga rasti.