TARP ROJAUS IR PRAGARO – ĮKROVIMO STOTELĖ

Ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, elektromobilis gali tapti tikru rojumi ar pragaru, priklausomai nuo to, ar turite nuosavą įkrovimo stotelę, ar ne.

Išlaidų skirtumai

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo įžvalgomis ir skaičiavimais apie elektromobilių ir kitų automobilių pranašumus ir trūkumus.

Jo duomenimis, nuvažiuoti 100 km atstumą pigiausia – išleisime tik 2,5 euro – elektromobiliu, jeigu jis įkraunamas namuose, o elektra – biržos kaina.

4,2 euro – jeigu elektromobilį įkrausime namuose fiksuota elektros kaina, 7,6 euro – jeigu pasinaudosime viešosios stotelės lėto įkrovimo paslauga.

8,8 euro prireiks 100 km važiuojant dyzeliniu automobiliu, 10,5 euro – benzininiu.

11 eurų išleisime, jeigu elektromobilį įkrausime viešojoje stotelėje naudodamiesi greito įkrovimo paslauga.

Patogumai ir iššūkiai

„Turint nuosavą stotelę įkrovimo procesas – itin patogus. Be to, sutaupoma laiko (ir energijos), nes nereikia važiuoti į degalines – grįžus namo tiesiog pakanka įjungti kroviklį.

Neturint nuosavos stotelės įkrovimo procesas gali tapti nemenku iššūkiu, nes kiekvieną kartą reikia ieškoti viešos įkrovimo stotelės, o tai ne visada pavyksta (būna užimtos, neveikiančios, toli nuo namų).

Be to, nenumatytiems atvejams reikia pasilikti baterijos rezervą (10–20 proc.), o tai neleidžia visiškai išnaudoti jos talpos potencialo. Rimtas iššūkis – jei elektromobilio baterijos talpa nedidelė“, – dėstė Ž. Mauricas.

2024 m. birželio 1 d. duomenimis, Lietuvoje įregistruoti 22 853 M1 ir N1 klasių elektromobiliai.

Ekonomistas akcentavo, kad viešųjų įkrovimo stotelių elektros kaina yra žymiai didesnė nei nuosavų. Be to, kuo greitesnis viešųjų stotelių įkrovimo greitis – tuo didesnė kaina, tad kraunant elektromobilį greitojo įkrovimo stotelėse galutinė degalų kaina neretai tampa net didesnė nei benzininio ar dyzelinio automobilio, tad elektromobilio eksploatavimo kaštai išauga.

„Turint nuosavą įkrovimo stotelę ir kintamos kainos planą, iš Vilniaus į Klaipėdą galima nuvykti sumokėjus vos 8 eurus. Jei gyventojas turi nuosavą saulės elektrinę, kelionės kaina būna dar mažesnė“, – rašė Ž. Mauricas.

Sąlygos proveržiui

„Norint pasiekti elektromobilių plėtros proveržį, pirmiausia reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas nuosavoms įkrovimo stotelėms įrengti (namuose ir darbo vietose), taip pat nepamirštant ir viešųjų įkrovimo stotelių plėtros (nors prioritetas turi būti teikiamas nuosavoms stotelėms, nes vidutiniškai keturi iš penkių krovimų vyksta būtent jose).

Lietuvai tai, deja, nebus lengva užduotis, nes dėl sovietinio paveldo net 50 proc. Lietuvos gyventojų gyvena dideliuose daugiabučiuose, kuriuose dažnai net nesutvarkyta automobilių parkavimo sistema, nekalbant apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.

Vilties teikia vis talpesnės baterijos, sumažinančios krovimų skaičių, stiprėjanti konkurencija tarp viešojo įkrovimo stotelių, augantis įkrovimo stotelių skaičius įmonėse ir technologiniai sprendimai“, – reziumavo ekonomistas.

Šiemet per sausį–gegužę Lietuvoje įregistruoti iš viso 766 elektromobiliai.

2024 m. birželio 1 d. pateiktais „Regitros“ duomenimis, mūsų šalyje įregistruoti 22 853 M1 ir N1 klasių elektromobiliai, iš jų 13 670 – grynieji elektromobiliai (BEV), 9 183 – iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV), 75 597 – hibridiniai (HEVs).