Techninės apžiūros demonopolizavimas ne toks pavojingas | Diena.lt

TECHNINĖS APŽIŪROS DEMONOPOLIZAVIMAS NE TOKS PAVOJINGAS

Po prieš keletą savaičių pateikto vidaus reikalų ministro siūlymo, kad reikia liberalizuoti techninių apžiūrų (TA) rinką Lietuvoje, pasisakė ir susisiekimo ministras, ir konkurencijos tarnyba. Esą ketinama tartis su visuomene.

Ydinga sistema

Lietuvoje veikiančiai TA sistemai priekaištų turi Konkurecijos taryba. Jos pirmininkas Šarūnas Keserauskas tvirtina, kad situacija, kai Lietuvos transporto priemonių techninę apžiūrą vienoje zonoje atlieka viena įmonė, 1994 m. laimėjusi apžiūros vykdytojo parinkimo konkursą, tebėra ydinga.

Konkurencijos taryba Vyriausybei siūlo tobulinti techninės apžiūros paslaugos teikimo sistemą – atsisakyti šią paslaugą teikiančių įmonių skaičiaus ribojimo ir jų išdėstymo šalies teritorijoje.

"Svarstytina galimybė, ar skaidymas į zonas neturėtų būti apskritai panaikintas. O jeigu skaidymas dėl objektyvių priežasčių yra būtinas – ar jis neturėtų būti smulkesnis, tokiu būdu sudarant galimybes daugiau ūkio subjektų varžytis dėl veikimo konkrečioje zonoje", – rašoma dokumente.

Pagal šiuo metu esančią tvarką, kiekviename Lietuvos regione veikia po vieną bendrovę, teikiančią TA paslaugą: Vilniaus regione – "Tuvlita", Klaipėdos – "Transkona", Alytaus – "Skirlita", taip pat Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Utenos, Telšių, Tauragės techninės apžiūros centrai (TAC).

Konkurencijos taryba mano, kad, liberalizavus rinką – leidus techninės apžiūros paslaugą teikti sertifikuotiems servisams, padidėtų konkurencija ir sumažėtų kaina. "Kad tai įvyktų, būtina peržiūrėti šiuo metu galiojantį reglamentavimą, kuris įpareigoja Vyriausybės įgaliotą instituciją tvirtinti maksimalias privalomosios techninės apžiūros kainas", – rašoma tarnybos pranešime. Liberalizavus rinką ir patobulinus esamą teisinį reglamentavimą, įgaliotos institucijos galėtų užtikrinti efektyvesnę paslaugų kokybės kontrolę.

Vertina atsargiai

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis TA liberalizavimą kol kas vertina atsargiai. Ministro teigimu, sistemos liberalizavimas gali pareikalauti ir papildomų lėšų iš valstybės biudžeto bei padidintų korupcijos riziką, taip pat kiltų grėsmė, kad naujos paslaugą teikiančios įmonės telksis didžiuosiuose miestuose, o rajonuose ir nedideliuose miesteliuose bus uždarytos, nes dirbs nuostolingai ir bus uždarytos.

"Nereguliuojamas techninės apžiūros įmonių skaičiaus augimas, neužtikrinus tinkamos jų priežiūros, padidintų korupcijos apraiškų atsiradimo tikimybę, nes konkuruojančios dėl klientų įmonės gali pradėti nuolaidžiauti dėl techninės apžiūros atlikimo objektyvumo", – teigia R.Masiulis. Anot jo, sistemos liberalizavimas padidintų konkurenciją, tačiau galėtų kilti ir kaina, nes įmonės siektų pelno ir norėtų susigrąžinti investuotas lėšas.

"Atsižvelgiant į kaimyninių šalių patirtį, yra didelė tikimybė, kad, sudarius sąlygas naujoms įmonėms įsilieti į techninių apžiūrų paslaugų rinką, šios paslaugos kaina dėl konkurencijos ne sumažės, o padidės, nes naujos techninių apžiūrų įmonės sieks ne tik susigrąžinti investuotas nemažas lėšas, bet ir gauti pelną", – sako ministras.

Paneigia mitus

Bendrovės "Kiwa Inspecta" akredituotos kontrolės, atitikties vertinimo, sertifikavimo ir bandymų įstaigos generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius ragina detaliau pažvelgti į skaičius.

"Dešimt Lietuvos transporto priemonių techninės apžiūros paslaugas teikiančių įmonių yra pasiskirsčiusios dešimtyje šalies regionų. Tai reiškia, kad viename regione veikia tik vienas techninės apžiūros paslaugų centras, o dėl absoliučios monopolijos konkrečioje teritorijoje gali siūlyti klientams pačias aukščiausias paslaugų kainas, kokias tik leidžia 2004 m. priimtas LR susisiekimo ministro įsakymas. Toks monopolis kenkia ne tik žmonėms, kurie turi mokėti maksimalią kainą už paslaugas, bet ir valstybei", – sako M.Andriuškevičius.

Šiuo metu esanti tvarka sudaro išskirtines sąlygas teikti paslaugas, o tai prieštarauja Europos Bendrijos sutarties 101 straipsniui, draudžiančiam bet kokius veiksmus, trukdančius, ribojančius ar iškraipančius konkurenciją vidaus rinkoje. Tokie atvejai nepraslysta nepastebėti tarptautiniu mastu ir turi įtakos atliekamiems valstybių reitingavimams pagal verslo kūrimosi, investavimo galimybes, konkurencinę aplinką ir kitus kriterijus.

Viešojoje erdvėje komunikuojama visuomenei, kad, liberalizavus techninių apžiūrų politiką, autoservisams bus suteiktos teisės teikti paslaugas, išaugs šių paslaugų kainos, tačiau šie teiginiai, pasak eksperto, ne tik klaidingi, bet ir nelogiški.

"Svarbu pabrėžti, kad inicijuojami tvarkos pakeitimai nepaveiks kainų pokyčio – jos nekils, nes jau nėra kur kilti. Maksimali kaina yra nustatyta jau minėtu 2004 m. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3–37. Todėl dar kartą atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu taikomos paslaugų kainos veikiančiuose techninės apžiūros centruose jau yra maksimalios. Jeigu nebus ministro kito įsakymo, kainos bus reglamentuojamos ta pačia tvarka kaip iki šiol. Vadovaujantis sveikos konkurencijos teorija, siekiant pritraukti klientą ir užimti poziciją rinkoje, kainos gali tik mažėti", – įsitikinęs M.Andriuškevičius.

Kas atliktų TA?

Nepagrįstas teiginys, pasak eksperto, yra ir šis: privalomąją techninę apžiūrą atliks bet kas, todėl gali kilti rizika dėl specialistų nekompetencijos ir automobilio saugumo.

"Pabrėžiu, kad jokia įmonė negaus šios teisės automatiškai – visi paslaugų teikimą reglamentuojantys dokumentai labai aiškiai apibrėžia tvarką, kokios įstaigos gali tai daryti ir kaip jos yra akredituojamos. Įmonė, pradėdama tokią veiklą, turi būti akredituota pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17020:2012 kaip A tipo kontrolės įstaiga. A tipo kontrolės įstaiga – tai aukščiausius nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimus atitinkanti įstaiga, akredituojama Nacionalinio akreditacijos biuro prie LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Tad atitikti visus būtinus reikalavimus tikrai negalės bet kas", – atkreipia dėmesį specialistas.

2008 m. tuomečio susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus įsakyme numatyta, kad technines apžiūras atliekančios įmonės negali užsiimti veikla, susijusia su transporto priemonių projektavimu, gamyba, prekyba, taip pat technine priežiūra ir (ar) remontu, išskyrus atskirais atvejais nedidelės apimties žibintų reguliavimo darbus, už kuriuos papildomas mokestis negali būti imamas.

Tai reiškia, kad apžiūros paslaugas teikiančios įmonės nebus suinteresuotos pasipelnyti iš neva nustatytų gedimų, ir apskritai šios dvi veiklos negali būti tarpusavyje suderintos, nes taip numatyta minimame įsakyme bei dabartiniame pakeitimų projekte.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS