Pietų Afrikos Respublika, Danija, Mauritanija, Peru ir Vietnamas. Skirtingi pasaulio kampeliai, skirtingi, bet kartais ir kažkuo panašūs vairavimo ypatumai bei Kelių eismo taisyklės.
Gatvėse dvokia
"Siaubingas išmetamųjų dujų dvokas", – tokį pirmąjį įspūdį Peru sostinės Limos gatvėse susidarė keliautoja ir fotografė Kristina Stalnionytė. Ji Pietų Amerikos valstybę per beveik tris mėnesius išmaišė kiaurai ir išilgai: "Daugelis automobilių, neturintys katalizatorių, 20–25 metų senumo kledarai.
Prastos, kartais byrančios mašinos, susidėvėjusių detalių ir dujų smogas. Ne vienas vairuotojas nežino, ką reiškia kelio ženklai.
Šiltai atsiliepdama apie draugiškus Peru gyventojus Kristina pesimistiškai vertina eismo sąlygas, kelius ir transporto priemones.
"Netgi turizmo agentūrų automobiliai dažniausiai tragiškos būklės", – pastebi fotografė.
Koks tai ženklas?
"Ką šis ženklas reiškia? – K.Stalnionytė juokiasi, prisiminusi ją vežusį nesiskutusį ženklų nepažįstantį perujietį. Priešakyje puikavosi ženklas "Pagrindinis kelias". – Daug Peru gyventojų nepažįsta kelio ženklų ir nesilaiko eismo taisyklių."
Keliuose – chamizmas, chaosas, daug signalizuojančių automobilių. Kas įžūlesnis, didesnis – tas pirmasis.
"Peru reikia užmiršti pirmumo teisę, kliūtį iš dešinės. Dažnai nesvarbu, ar išvažiuoji iš pagrindinio kelio, – juokiasi Kristina. – Vairuotojai atidžiai stebi kelius, kitus vairuotojus, bet beveik nekreipia dėmesio į kelio ženklus."
Kelias it dykuma
"Paskubėk, žiūrėk, kaip eini!" – keikėsi iš taksi automobilio išlindęs keleivis, nors Kristina ėjo per pėsčiųjų perėją. Pėstiesiems reikia laviruoti ir skubėti tarp automobilių.
Sostinėje Limoje yra šviesoforai, tačiau vairuotojai dažnai į juos nekreipia dėmesio. "Perbėgi kelią neaprėktas ir nepaliestas – džiaukis", – prisiminusi šypsosi K.Stalnionytė.
"Kelių policininkai prižiūri bendrą tvarką, tačiau nebaudžia už viršijamą greitį, – teigia K.Stalnionytė. – Tiesa, prastais keliais ten greitai nepavažinėsi."
Peru neretai kenčia nuo žemės drebėjimų. Kai kuriose vietose – Naskoje, Arekipoje, Tikoje – žemė virpa net iki 30 kartų per dieną. Todėl šioje seisminėje vulkanų zonoje asfaltas nuolat taisomas, sutrūkinėjęs ir panašus į vandens ištroškusią Afrikos dykumą.
Žymi šventųjų ženklai
Kelio ženklai patogūs, tačiau jų itin mažai. Be žemėlapio Peru keliauti nepatartina. Nedideli miesteliai nepažymėti, nėra ženklų prie šalutinių kelių užmiestyje.
Kokybiška tik "Pan-American" automagistralė, tačiau kiti keliai prastos būklės.
Peru – nemažai avarijų, ypač jų daug siauruose, vingiuotuose kalnų keliuose. Nelaimėms įtakos turi nuošliaužos, liūtys arba pervargę ir užmigę vairuotojai.
Turbūt todėl visos krovininės mašinos važinėja išpieštos įvairiausiais šv.Mergelės simboliais, kryžiais ir katalikiškais užrašais
"Jie prašo keliuose Dievo pagalbos", – pasakojo fotografė
Policininkai paslaugūs
Automobiliai statomi visur, kur tik įmanoma: jų nepastatysi turbūt tik prie merijos ir prezidento rūmų. Lietuvė nematė nė vieno specialaus automobilio, galinčio nutempti neleistinoje vietoje stovinčias mašinas.
Policininkai – mandagūs, paslaugūs. Jei palikęs automobilį pėsčiomis eisi į pavojingą miesto dalį, perspės kuprinę nuo pečių persikelti į priekį, o kartais ir palydės iki kito toje vietoje budinčio policininko.
Beje, neretai vairuotojai važinėja išgėrę ne vieną, o du, tris alkoholinius kokteilius, tačiau jų niekas nestabdo. Kristina nematė, kad kas nors pūstų į alkoholio matuoklį.
Kelionė autostopu itin populiari, tačiau Peru jis – mokamas. Netgi indėnai, kurie itin dažnai keliauja autostopu, užmoka tiek, kiek kainuotų autobuso bilietas.
"Geriausia kelyje vadovautis ne nuorodomis, bet klausti žmonių, – įsitikinusi K.Stalnionytė. – Taip elgiasi ir vietos gyventojai."
Policininkai nebaudžia už perkrautus automobilius: žmonės važinėja užsikabinę ant buferio, stogo, o neretai, tai išbandė ir lietuvė, užmiestyje važinėja po tris sulipę į bagažinę.
Danai pamėgo greitį
Labai aukšta vairavimo kultūra. Taip galima įvertinti vienu aukščiausiu pasaulyje pragyvenimo lygiu galinčius pasigirti danus.
"Atvykėliams labai patinka danų sistema, tačiau kai ji tiesiogiai juos paliečia, jie stengiasi jos išvengti", – šypsosi 15 metų Danijoje gyvenantis vienas žinomiausių Lietuvos futbolininkų Aurelijus Skarbalius.
Ramūs, kultūringi, kantrūs, nesignalizuojantys be reikalo. Taip vairuotojus Danijoje vertina A.Skarbalius. Tiesa, buvęs kaunietis pastebi, kad pastaruoju metu Danijoje pradėta važinėti šiek tiek greičiau ir agresyviau.
"Jaunimas vis anksčiau gali nusipirkti automobilius, – vieną pagrindinių pokyčių priežasčių išsakė "Herfolge" komandos vyr. treneris. – Iki 25-erių žmonės turi mokėti itin didelius draudimo mokesčius už mašinas, todėl ne kiekvienas jaunuolis gali nusipirkti mašiną."
Skirtingi temperamentai
Važiuodamas su šeima pailsėti į Italiją, įpratęs prie danų kultūros ir ramybės keliuose, iš pradžių futbolininkas tik griebdavosi už galvos: "Jie viduryje gatvės pastato mašiną, eina nusipirkti laikraštį, skuba. Daug automobilių apdaužytais šonais."
Danijoje, neabejoja Aurelijus, itin patogi kelio ženklų sistema. Viskas paaiškinta detaliai ir kruopščiai.
Ko pirmiausiai reikėtų saugotis karališkoje valstybėje šiaurinėje Europos dalyje? A.Skarbalius šypsosi: "Gatvėse stovinčių niekuo neišsiskiriančių mikroautobusų, iš kurių filmuojama ir fotografuojama, ar nepažeidėte greičio reikalavimų."
Griežtai baudžiama
Mieste galima važiuoti 50 km/val., autostradose 130 km/val. greičiu, tačiau daug kur užmiestyje yra ženklas 110 km/val.
"Autostradose fotografuoja virš kelių integruoti automatai. Po to akimirksniu jus pasiveja policininkas su motociklu. Danijoje galioja "trijų skylių" principas. Viršijus greitį 30 proc. leistinos normos, vairuotojo pažymėjimas atimamas: "Kaip ir gavus tris skyles, reikia iš naujo laikyti vairuotojo egzaminus."
Danijoje futbolininkas už greičio viršijimą buvo baustas du kartus, tačiau, triskart nusispjauna Aurelijus, skylių dar negavo.
Beje, ypač dažnai policija atlieka reidus per šventes. Per pirmuosius ketverius metus niekada nestabdytas, per reidus jis buvo sustabdytas kelis kartus iš eilės.
"Danai kartais išgeria ne vieną, bet tris bokalus alaus, – juokiasi A.Skarbalius, priminęs, kad leistina alkoholio norma 0,4 promilės. – Ir bando namo važiuoti šalutiniais keliais."
Saugokitės dviratininkų!
Dviratininkai! Tai pagrindinis Danijos ypatumas, prie kurio nelengva įprasti.
"Jiems pirmenybė, jie turi savo juostą. Ir reikia itin atidžiai sukti į dešinę, – perspėja Aurelijus. – Ten gali važiuoti kartais automobilių vairuotojus savo neatsargumu pykdantys dviratininkai."
Bauda! Jei vairuotojas neužsisegęs saugos diržų, policininkai tolerancijos nedemonstruoja. Ir segėti privalo ne tik jie, bet ir visi keleiviai bei vaikai.
Tolerantiški policininkai gali būti, jei padarei smulkų pažeidimą pasiklydęs. Beje, dar vienas daniškas ypatumas: degant raudonai šviesai negalima sukti į dešinę!
Žalia šviesoforo šviesa nemirksi: iškart užsidega geltona. Keliuose, kuriais mažiau važiuojama, įrengti automatiniai šviesoforai: dega žalia, tačiau privažiavus automobiliui akimirksniu užsidega raudona.
Būk sistemos dalimi
Daugelyje vietų statyti mašiną galima nemokamai, tačiau kiekviename išnuomotame ar pirktame automobilyje dešinėje pusėje prie stiklo įrengti mechaniniai laikrodukai: "Išlipdamas iš automobilio užstatai laikrodį dviem ar trims valandoms – tiek, kiek leidžiama mašiną laikyti nemokamai."
Kam to reikia? Nes daugelis žmonių prie prekybos centrų paliktų automobilius ilgam laikui, nes rytais traukiniais važiuoja į darbą, o tada neliktų vietos kitiems vairuotojams.
Dar vienas patogumas: elektroninėse švieslentėse per spūstis žymima, kiek liko laiko iki išvažiavimo. Informaciją apie spūstis keliuose perduoda per radiją ir naujus GPS ir iškart patariama, kur patogiau važiuoti.
Ar, nesusilaikau, galima tartis su kelių policininkais arba sukčiauti? Aurelijus šypsosi: "Danų kitokia psichologija. Jų sistema puikiai sustyguota. O jei nori, kad sistema veiktų turi būti jos dalimi."
Vietnamietiškas adrenalinas
"Prakaitas bėgo tik dėl karščio, tačiau adrenalino dozė buvo gera", – aštriausius pojūčius kelis mėnesius Vietname Marius Šmitas patyrė ne slysdamas vandeniu su jėgos aitvaru, bet važinėdamas motoroleriu didmiesčių gatvėmis.
Kas didesnis – tas pirmesnis, kas garsiau signalizuoja – to pirmenybė. Tokia nerašyta Vietnamo gatvių taisyklė. Atgal motorolerių vairuotojai beveik nesigręžioja. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, niekas nė nemano sustoti.
Kai kuriuos vietnamietiškus vairavimo ypatumus pastebi "Honda" motorolerį (tokiais važinėja dauguma vietinių gyventojų) nuomojęsis Marius. Municipaliniuose keliuose motoroleriams pažymėta speciali eismo juosta.
"Kai už 20 centimetrų važiuoja autobusas ir dar įspūdingai signalizuoja, atrodo, kad galva nulėks su šalmu", – juokiasi M.Šmitas. Jis prisiminė, kad kartą matė, kaip iš pirmos eilės garsiai signalizavęs ir net nežvilgtelėjęs motorolerio vairuotojas suko į kitą eismo juostą ir rėžėsi į kitą motorolerį, perkirsdamas jį pusiau.
"Tačiau didžiausias ekstremumas, kai aplenkęs posūkyje autobusą staiga prieš akis pamatydavau: ant įkaitusio asfalto vietnamietės džiovina ryžius", – juokėsi M.Šmitas.
STOP – vadinasi, sustoti!
Sunkiausia įprasti prie vairavimo kairiąja eismo juosta ir kaire ranka valdyti mechaninę pavarų dėžę. Tai pastebėjo penkerius metus PAR gyvenusi fotografė ir keliautoja klaipėdietė Živilė Gerulaitienė.
Bene gražiausiame Pietų Afrikos mieste Keiptaune gyvenusi moteris neslepia, kad ten vairuotojai itin kultūringi ir mandagūs: "Durbane, Johanesburge, kur gyvena daug juodaodžių, eismas ne toks intensyvus, akis labiau bado kontrastas, daug ne tik prabangių, bet ir itin prastų, senų mašinų."
PAR lygiaverčių kelių sankryžoje yra STOP ženklas. Sustojus 4–5 automobiliams, visada pirmasis pajuda tas, kuris ir sustojo pirmas.
"Ir per penkerius metus nemačiau nė vienos avarijos tokioje sankryžoje, – prisipažįsta Živilė ir neslapukauja. – Kartą, kai tokiame kelyje nebuvo nė vieno automobilio, nesustojau. Akimirksniu, nežinia iš kur, prisistatė policininkai ir sumokėjau baudą."
Fotografuojantys robotai
"Ar jums viskas gerai? Ar nieko neatsitiko?" – į lietuvę kreipėsi policininkai, kai ji grįždama iš fotografijos kursų autostradoje pavažiavo į kalno papėdę, norėdama nufotografuoti nuostabų vaizdą.
Ir tik sužinoję, kad viskas gerai, policininkai nusišypsojo ir nenubaudę tik perspėjo: "Jūs kirtote dvigubą liniją – tai yra draudžiama."
Policininkų PAR itin daug. Jie patruliuoja gatvėse, prižiūri bendrą tvarką, tačiau automobilius stabdo retai.
Keliuose itin daug fotografuojančių robotų. Per penkerius metus lietuviai buvo bausti tik du kartus: antrą kartą už greičio viršijimą, kai skubėjo iš Keiptauno iki Durbano. PAR mieste galima važiuoti 60 km/val., kartais 80 km/val., nes per miestą eina autostrados kelias, o užmiestyje – 120 km/val. greičiu.
"Keliauti keturiems su šeima lėktuvu buvo brangu, todėl nusprendėme važiuoti automobiliu, – dabar šypsosi Živilė. – Tačiau grįžę namo gavome apie 10 baudos talonėlių už greičio viršijimą autostradoje."
Prisistato pagalbininkai
Ieškodami vietos, kur palikti automobilį, vairuotojai akimirksniu pamato vaikinukus, padedančius pastatyti mašinas įvairiose miesto dalyse ar prie prekybos centrų.
"Jie taip pat jas prižiūri, – iš tolo mojuojančius rankomis ir švilpiančius vaikinukus prisimena Ž.Gerulaitienė. – Už tai jiems mokama apie 60–70 centų."
Fotografė niekada nematė metus trunkančių kelių remontų, kurie dažniausia vyksta naktimis, o uždarius kelią, kai vyksta kapitalinis remontas, įrengiama patogi ženklų sistema ir nurodomas apvažiavimo kelias.
Tolerantiški kelių policininkai užmerkia akis neretai ir tada, kai į atviras visureigio priekabas sulipa net po keliolika juodaodžių darbininkų: "Jei kita mašina nesilaikytų saugaus atstumo arba vairuotojas važiuotų greitai ir staiga sustotų, jie nulėktų kaip skruzdėliukai."
Namo nuvežė policininkas
Minusai? Pietų Afrikoje vakarais ir naktimis nėra saugu. Lietuvė įprato įsėdusi į mašiną užsirakinti duris, važiuoti taip, kad nereikėtų sustoti degant raudonai šviesoforo šviesai: "Naktimis policija nebaustų, jei jūs pervažiuotumėte ir per raudoną šviesą, nes neretai sankryžose užpuolami ir iš mašinos išsodinami žmonės."
Tačiau didžiausias minusas PAR – tolerancija alkoholiui. Iš Celine Dion koncerto ar kalėdinio vakarėlio su giesmėmis žmonės neretai išvažiuoja išgėrę butelį vyno.
"Gerkite tiek, kad namo grįžtumėte sveiki", – pusiau su humoru, pusiau rimtai po Mišių ir choro giesmių afrikiečiams kaskart sakydavo kunigas.
Lietuvė matė, kai kartą po vieno koncerto prie itin girto ir važiuoti pasirengusio vyro priėjo policininkas ir pasakė: "Atleiskite, bet jūs jau negalite važiuoti."
Kelių policininkas, lydimas kolegos, pats namo nuvežė išgėrusį vairuotoją.
Reikia daug dokumentų
Chaosas ir netvarka! Taip apie priešingoje Afrikos dalyje esančią Mauritaniją kalba vienas garsiausių Lietuvos keliautojų Dainius Kinderis.
Iki Mauritanijos nuo Lietuvos galima nuvažiuoti automobiliu asfaltuotu keliu. Tačiau tarp Maroko ir šios islamiškos šalies reikia įveikti 3 kilometrų niekieno žemę smėliu: "O ten neįmanoma važiuoti be visureigio keturiais varančiaisiais ratais."
Pietiniame Maroke ir Mauritanijoje buvo vadinamasis "polisario" režimas, todėl gyventojai nemėgsta policininkų, o neretai betonines jų užtvaras aplenkia, darydami didelius lankstus.
"Dažnai vairuotojai neturi visų dokumentų, o pakeleivius veža be leidimų", – pastebi Dainius.
Su biurokratiją mėgstančiais Mauritanijos policininkais keliautojas pataria kovoti tomis pačiomis priemonėmis ir turėti kuo daugiau dokumentų kopijų: asmens, vairuotojo pažymėjimo, techninio paso, vizos ir "Carnet de Passage" – kelionės dokumento, užtikrinančio, kad jūs savo automobilio neparduosite: "Jį už užstatą gausite Europoje, po to grįždami užstatą atsiimsite."
Daug avarijų
"Automobiliai Mauritanijoje tragiški, – juokiasi D.Kinderis. – Neretai įlipdamas turi išimti, o po to įdėti duris. Viduje važiuoji po kojomis matydamas kelio dangą."
Policija nestabdo už greičio viršijimą, techninę automobilio būklę, nedegančius žibintus. Todėl keliuose nemažai avarijų: "Tačiau užmiestyje nuo kelio nulėkusias ar į avariją patekusias mašinas vietiniai palieka keliuose. Tol, kol automobilius dalimis "nurengia" aplinkinių kaimelių gyventojai."
Šviesoforų ir kelio ženklų beveik nėra netgi sostinėje. Išvažiuojant iš miestų pasiklysti neįmanoma, nes dažnai – tai vienintelis asfaltuotas kelias, kur vyksta visas gyvenimas: prekiaujama, stovi lūšnynai, vaikščioja vištos, arkliai, ožkos. Išvažiuodamas tokiu keliu užtruksi bent keturias valandas.
"Prie sankryžų rėkia, signalizuoja ir pirmi važiuoja įžūlesni, didesni ir vairuojantieji prabangesnes mašinas", – šypsosi Lietuvos Magelano titulą turintis D.Kinderis.
Policininkų žieduose daug, tačiau jie, neslepia Dainius, atrodo tarsi klounai: "Daug gestikuliuoja, švilpia, tačiau niekas į juos miestų keliuose nekreipia dėmesio."
Užmiestyje pareigūnai neretai prašo kyšio, krečia automobilius. Ir D.Kinderis pateikia džiunglių įstatymo pavyzdį, kai policininkai sustabdė trimis automobiliais važiavusią kompaniją.
"Jūs važiuojate visi kartu? – rimtai paklausė policininkai. – Tad kodėl jūsų mašinų numeriai skirtingi?" Po tokių klausimų teko susimokėti.
Naujausi komentarai