Galimybių spektras

Didieji sunkvežimių gamintojai jau siūlo įvairioms užduotims skirtų elektra varomų sunkiųjų transporto priemonių, o skirtingi šaltiniai prognozuoja, kad 2030–2035 m. pusė naujų ES registruojamų regioninių ir tolimojo susisiekimo sunkvežimių bus elektriniai.

Tačiau, norint sėkmingai eksploatuoti elektra varomus sunkvežimius, svarbios kelios dedamosios: pakankamas įkrovimo stotelių tinklas ir jų galingumas, leisiantis greitai įkrauti transporto priemonę. Įkrovimo procesas bet kokiu atveju yra ilgesnis nei degalų pylimas į baką, tad itin svarbu tiksliai žinoti, kur galima krauti sunkvežimį, kiek laiko tai truks ir tinkamai suplanuoti transporto priemonės maršrutą.

Kad elektrinius sunkvežimius įkrauti būtų ekonomiškai efektyvu, išskiriamos trys galimybės.

Pirmoji: per naktį sunkvežimį palikti įkrauti savo bazėse ar poilsio aikštelėse, naudojant 50–100 kW galios stoteles. Toks procesas trunka apie 6–8 val.

Antroji: energijos taškai krovinių iškrovimo ir pakrovimo vietose, naudojant 150–400 kW galią. Tai trunka nuo 30 min. iki 2 val.

Trečioji: papildyti bateriją viešosiose sunkvežimių įkrovimo stotelėse, kurių galia siekia 350–1 000 kW (procesui užtektų privalomos 45 min. vairuotojo pietų pertraukos).

Artūras Michejenko / DKV Mobility nuotr.

Patogūs sprendimai

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2024 m. 2,3 proc. naujų sunkvežimių rinkos priklausė elektriniams sunkvežimiams (N2 ir N3 kategorijos), analogiška situacija buvo ir 2023-iaisiais.

Elektriniai sunkvežimiai dar nėra labai populiarūs, tačiau jų vairuotojams jau siūlomi atsiskaitymo už energiją sprendimai kai kuriais atvejais lenkia lengvųjų automobilių naudotojams teikiamus pasiūlymus. Su pastaraisiais keliaujant po skirtingas šalis vis dar reikia bent kelių skirtingų tiekėjų programėlių ar jas sujungiančių platformų. Sunkiojo elektrinio transporto vairuotojai gali naudotis tais pačiais patogiais sprendimais, kaip ir dyzelinius sunkvežimius vairuojantys jų kolegos.

„Pavyzdžiui, su viena „DKV +charge“ kortele galima inicijuoti įkrovimą mūsų tinkle esančiose krovimo aikštelėse visoje Europoje, mėnesio gale bus gaunama viena sąskaita. Iš esmės funkcionalumas toks pat, kaip ir dyzeliniams sunkvežimiams skirtų kortelių degalams, tik ši skirta elektriniams. Galima matyti visas pakeliui esančias įkrovimo stotis, jungčių tipus, krovimo galingumą. Norint eksploatuoti elektrinius sunkvežimius, reikia aiškių ir pastovių maršrutų, kad galėtum tiksliai planuoti įkrovimus. Žinant maršrutus, įkrovimo stoteles, jų galingumą, panaudojus dirbtinį intelektą ir telematines programas, galima optimizuoti maršrutus: sumažinti energijos suvartojimą ir padidinti įkrovimo efektyvumą“, – aiškino Europoje pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko.

Elektriniai sunkvežimiai kol kas – prestižas, o ne konkurencinis pranašumas.

Turi ypatumų

Šiuo metu 125 elektrinius vilkikus eksploatuojanti bendrovė DFDS A/S artimiausiu metu planuoja papildyti autoparką dar 100 tokių vilkikų.

Trys įmonės elektriniai vilkikai važinėja Klaipėdos regione, prireikus važiuojama Kauno, Liepojos, Šiaulių, Raseinių link. Kitos mašinos dirba Beniliukso šalyse, Vokietijoje, Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje.

DFDS A/S Lietuvos filialo vykdomasis direktorius Vadimas Radiukas teigė, kad bendrovė į elektrinius sunkvežimius žiūri kaip į galimybę mažinti išmetamą CO2 kiekį ir tapti tvaresniu, ekologiškesniu partneriu logistikos pasaulyje.

Visgi, anot pašnekovo, elektrinis vilkikas – naujų technologijų produktas, turintis eksploatacijos ypatumų. Šiuo atveju pervežimo planavimas skiriasi nuo proceso, kuomet vykstama su įprastu kuru varomomis transporto priemonėmis.

„Pagrindiniai trukdžiai: įkrovimo stotelių infrastruktūra, reisų planavimo specifika, techniniai apribojimai, klientų požiūris į tvarumą. Turi būti atsižvelgiama į atstumus (apie 250 km), taip pat įvertinama įkrovimo infrastruktūra, vairuotojų darbo laikas. Privačios įkrovimo stotelės palengvina darbą, bet jos nėra būtinybė. Darbui labiau įtaką daro įkrovimo infrastruktūros išvystymas palei pagrindinius kelius ir įkrovimo stotelių ypatumai – ar yra vietų, specialiai skirtų sunkiasvoriam autotransportui įsikrauti, ar yra galimybė krautis neatkabinant priekabos“, – atskleidė V. Radiukas.

„Mercedes“ žygis

Statista.com duomenimis, Europoje 2024 m. buvo bent 6 tūkst. sunkvežimiams tinkamų viešųjų įkrovimo taškų, kurių galia viršija 350 kW.

Įkrovimo tinklas plečiasi, į jį investuoja ir valstybės, ir privatus sektorius, pradedami formuoti elektra varomų sunkvežimių koridoriai – juos jau turi Vokietija, Prancūzija, Ispanija. Švedijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose įrengta nemažai sunkvežimiams tinkamų stotelių, tačiau kitos šalys atsilieka.

Kad esamu tinklu jau galima naudotis, įrodė „Mercedes“. Du „eActros 600“ modeliai, kurie viena įkrova gali nuvažiuoti per 500 km, per 45 dienas įveikė daugiau nei po 15 tūkst. km. Jie startavo Frankfurte prie Maino, tada pajudėjo į šiauriausią Europos tašką Nordkapą. Vėliau per visą Europą nusileido iki piečiausio kontinentinės Europos taško Ispanijoje ir vėl grįžo į Frankfurtą prie Maino. Aplankytos 22 šalys, tarp jų – ir Lietuva. Per visą kelionę naudotasi tik viešosiomis įkrovimo stotelėmis, o bendroji masė su kroviniu sudarė 40 t.

„Sunkvežimiams tinkamų įkrovimo taškų nuolat daugėja. Po kelerių metų jų bus pakankamai. Klausimas: kokios bus tokių transporto priemonių eksploatavimo apimtys? Reikia arba valstybių paskatos, arba palankių kaštų, leidžiančių kompensuoti sunkvežimio įsigijimo kainą. Mažos emisijos zonos taip pat paskatintų elektrinių sunkvežimių naudojimą, nes šiuo metu jie – prestižas, o ne konkurencinis pranašumas“, – teigė A. Michejenko.

Statista.com prognozuoja, kad 2030-aisiais viešosiose vietose ir logistikos centruose teks įrengti 50 tūkst. įkrovimo taškų sunkvežimiams. Papildomai reikės silpnesnių įkrovimo stotelių poilsio aikštelėse, kurios įkrautų elektrinius sunkvežimius, kol vairuotojai ilsėsis.