Du koridoriai

Pagrindiniai krovininio transporto koridoriai Europoje, jungiantys Šiaurę su Pietumis ir Rytus su Vakarais – pokyčių išvakarėse, rašoma portale trans.INFO.

Iniciatyvos tikslas – pritaikyti šiuos maršrutus elektriniam transportui, sukuriant tarptautinį įkrovimo tinklą, kuris palaipsniui pakeistų dyzelinius sunkvežimius.

Rugsėjį Belgijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos ir Švedijos transporto ministrai pasirašė deklaraciją, skelbiančią iniciatyvos startą. Veiksmų tikslas – užtikrinti, kad ilgi nuotoliai elektriniu transportu būtų ne tik įmanomi techniniu požiūriu, bet ir praktiškai įgyvendinami.

Du pirmieji elektrifikuojami koridoriai – Skandinavijos–Viduržemio jūros ir Šiaurės jūros–Baltijos – taps Europos žaliosios logistikos stuburu.

Skandinavijos–Viduržemio jūros koridorius drieksis nuo Švedijos per Daniją, Vokietiją, Austriją iki Italijos. Šiaurės jūros–Baltijos koridorius sujungs Baltijos šalis su Vakarų Europos uostais. Abu maršrutai apims tūkstančius kilometrų greitkelių, pasienio punktų ir logistikos mazgų.

Kodėl dabar?

Pastaraisiais metais gamintojai pristatė elektrinius sunkvežimius, galinčius įveikti regioninius ir tarpmiestinius maršrutus. Tačiau didžiausia kliūtis – ne transporto priemonių technologijos, o įkrovimo infrastruktūros stoka.

Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas nustato minimalius reikalavimus sunkvežimių įkrovimo taškams, tačiau vien jo nepakanka. Ekspertai skaičiuoja, kad iki 2030 m. Europai reikės bent 22–28 gigavatų įkrovimo galios, o esami reikalavimai patenkins tik apie du trečdalius šio poreikio.

Maršrutai apims tūkstančius kilometrų greitkelių, pasienio punktų ir logistikos mazgų.

Švaraus transporto koridorių iniciatyva nekelia naujų tikslų – ji siekia panaikinti spragą tarp teisėkūros ir realybės. Tai aiški žinia, kad infrastruktūra bus kuriama anksčiau nei masiškai pradėti naudoti elektriniai sunkvežimiai.

Pagrindinės kliūtys

Didžiausios įkrovimo tinklo plėtros kliūtys – biurokratiniai trukdžiai ir ilgi leidimų gavimo terminai, elektros tinklų pajėgumų trūkumas, aukštos infrastruktūros prijungimo prie tinklo sąnaudos.

Ministrų deklaracijoje šie iššūkiai vadinami kritinėmis kliūtimis. Nacionalinės vyriausybės kartu su EK sieks supaprastinti leidimų išdavimą, paspartinti tinklo prijungimą ir užtikrinti finansavimą.

Plane numatyta, kad energetikos, transporto ir klimato politika turi būti integruota. Šalys skatinamos koordinuoti nacionalinius elektros tinklų planus, remti atsinaujinančiosios energijos diegimą šalia logistikos centrų ir dalytis paklausos duomenimis.

Deklaracijoje akcentuojama, kad sunkvežimių įkrovimo infrastruktūra turėtų būti laikoma strateginės svarbos – tokia pat, kaip uostai ar automagistralės.

Tikslai iki 2030-ųjų

Prognozuojama, kad iki 2030 m. viena iš trijų naujų sunkiųjų transporto priemonių bus be emisijų – tai daugiau nei 400 tūkst. elektrinių sunkvežimių visoje Europoje.

Pirmieji du koridoriai taps bandymų poligonu ir vėlesnės plėtros kitais TEN-T tinklo maršrutais pagrindu.

Vizija – kad vežėjas, važiuojantis iš Vilniaus į Madridą, galėtų tikėtis tokio pat įkrovimo patikimumo, kaip šiandien vykdamas iš Hamburgo į Miuncheną.

Ši iniciatyva svarbi ne vien dėl infrastruktūros kūrimo, bet ir dėl siunčiamos žinutės: elektrinis transportas turi politinę ir finansinę paramą. Tai suteikia vežėjams pasitikėjimo planuoti savo maršrutus ir investuoti į elektrines transporto priemones.

Krovinių transporto dekarbonizacija – ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominio konkurencingumo klausimas. Europa daugiau nei 75 proc. vidaus krovinių perveža keliais. Jei nulinės emisijos logistika nori tapti realybe, ji turi būti prieinama ne tik didelėms, bet ir mažoms transporto įmonėms.