BERNARDINŲ KAPINĖS - VIENAS VERTINGIAUSIŲ VILNIAUS NEKROPOLIŲ

Bernardinų kapinės, gausiai lankomos lietuvių bei užsienio turistų, ypač gerai atspindi Vilniaus istoriją ir kultūrą. Tai teigia istorikė, Senųjų kapinių globos bendrijos pirmininkė Vida Girininkienė.

Išliko autentiškos

V.Girininkienė pasakojo, kad Bernardinų kapinės yra antros mieste, kurios įsteigtos pagal tuo metu ir Rusijoje, ir Europoje galiojusius nurodymus kapines įkurti už miesto ribų. „Taigi pirmosios 1801 m. buvo įsteigtos Rasų kapinės, o 1810-aisiais – Bernardinų“, – sakė istorikė.

V.Girininkienės teigimu, Bernardinų kapinės ypatingos tuo, kad čia yra išlikęs kapinių planas ir pastatai, kokie buvo XIX a. pradžioje. „Yra išlikę pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais pastatyti vartai, taip pat sargo namelis, kuris iš esmės yra išlikęs toks, koks buvęs. 1827 m. kapinėse pastatyta koplyčia. Taip pat išlikę kolumbariumai, kuriems pasisekė labiau nei Rasų: šie buvo nugriauti, o Bernardinų kapinių – tik apgriauti. Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis vakarinis kolumbariumas buvo atstatytas“, – pasakojo Senųjų kapinių globos bendrijos pirmininkė.

Išskirtina šiose kapinėse yra ir tai, kad jose išliko koplytėlė, skirta kapinių steigimo datai pažymėti. „Ji pastatyta šiek tiek vėliau, ne 1810 m., bet, reikia manyti, kad tai yra būtent inauguracinė kapinių koplytėlė, pastatyta toje vietoje, kurioje buvo atliekamos iškilmingos apeigos 1810 m. Kitose kapinėse galime tik manyti, kad buvo tokių objektų, bet jų išlikusių nėra“, – pabrėžė V. Girininkienė.

Sostinės kapinės

Kalbant apie čia palaidotus žmones, galima sakyti, kad tai yra Vilniaus miesto kapinės, o Rasos reprezentuoja visą Lietuvą ir iš dalies Europą, kaip teigė V.Girininkienė: „Palaidotųjų skaičiumi ar žymiais žmonėmis Bernardinų kapinės gerokai nusileidžia Rasoms. Tačiau Bernardinų kapinėse yra palaidoti tie žmonės, kurie XIX a. gyveno būtent Vilniuje, čia kūrė, dirbo“, – pabrėžė V.Girininkienė.Tarp Bernardinų kapinėse amžino atilsio atgulusių yra labai garsių žmonių, kurių pavardes žinome iki šiol. Istorikės įsitikinimu, kalbant apie Vilnių, pirmiausia labai svarbūs fotografai: to meto sostinės vaizdus įamžinę Juozapas Čechavičius (miręs 1888 m.), Stanislovas Fleris (miręs 1915 m.).

„Jeigu kalbėtume apie XIX a. pirmos pusės epochą, kai dar veikė Vilniaus universitetas, Medicinos ir chirurgijos akademija, iš to laikotarpio taip pat yra labai garsių žmonių. Pavyzdžiui, Leonas Borovskis (miręs 1846 m.), kuris dėstė literatūrą tiek Adomui Mickevičiui, tiek Simonui Daukantui. Taip pat – dailininkai Vincentas Slendzinskis (miręs 1909 m.), Boleslovas (miręs 1913 m.) ir Kanutas (miręs 1860 m.) Ruseckai. Tai mūsų įžymybės. Bernardinų kapinėse palaidotas ir žinomas dailininkas Vytautas Kairiūkštis (miręs 1961 m.) ir jo sesuo menotyrininkė Halina Kairiūkštytė (mirusi 1984 m.)“, – vardijo istorikė.

Sukilimo atmintis

Bernardinų kapinėse palaidota nemažai žymių visuomenės veikėjų. Kapinėse pažymėta ir 1863-iųjų sukilimo veikėjo Ignoto Zdanovičiaus palaidojimo vieta, nors, tiesa, tai gali kelti pagrįstų abejonių.

Abiejų Tautų Respublikos nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusiją imperijos valdžią Lietuvoje prasidėjo lygiai prieš 150 metų, vasario 1-ąją.

I.Zdanovičius dalyvavo 1863 m. sukilime. Vieno iš sukilimo vadovų Konstantino Kalinausko įtrauktas į vykdomąją sukilėlių veiklą, I.Zdanovičius tvarkė finansus, rūpinosi ginklų pirkimu užsienyje, tačiau 1863 m. rugpjūtį buvo suimtas ir 1864 m. pakartas Lukiškių aikštėje. „Jis buvo tuo metu labai garsaus pedagogo ir istoriko Aleksandro Zdanovičiaus sūnus. Sukilimo dalyvių palaikų neatiduodavo artimiesiems. Žodiniu vyresnybės paliepimu jie po egzekucijos būdavo užkasami kokioje atokesnėje vietoje. Bet vis dėlto Bernardinų kapinėse yra išlikęs paminklas, kuriame parašyta, kad tai I.Zdanovičiaus kapas. Gali būti dvi versijos: arba Muravjovas (Michailas Muravjovas-Korikas, tuometis Vilniaus generalgubernatorius, paskirtas sukilimui numalšinti – red. past.) tuos palaikus atidavė, arba tai tiesiog atminimo vieta“, – aiškino V. Girininkienė.