Paspirtukų chaosas miestuose: pėstieji bijo net eiti šaligatviu

Šalia šaligatviais skriejantys elektriniai paspirtukai ir dviračiai – sostinės pėsčiųjų kasdienybė.

„Būna, per greitai varo, dar kai, pavyzdžiui, ant vieno rato, tai aš net nežinau, kaip jie stabdyti planuoja“, – stebėjosi praeivis.

„Nemalonu. Ypač, kai mano žmona neįgali, eina pasiramsčiuodama, o ten lekia“, – skundėsi gyventojas.

„Kartais būna, kad nepamatai, kaip pralekia, bet kol kas neužkliuvo“, – pasakojo vyras.

Pėstieji norėtų, kad paspirtukai nelakstytų bent šaligatviais.

„Būtų geriausia atskirti, kad pėstiesiems būtų savas takas, o dviračiams ar paspirtukams – atskiras“, – svarstė praeivė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

O kur greitis ir pėstieji – ten traumos. Važiuoja tyliai, kliudo pėsčiuosius, griūna ir patys.

„Ratukai yra nedideli, bet koks nelygumas sukelia griuvimą, kritimą. Jeigu judama kartu su pėsčiaisiais šaligatviais, tai užkliudomi ir jie“, – aiškino skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černiauskas.

Statistika rodo, kad traumų mažėja, palyginti su tuo, kas dėjosi prieš trejus metus.

„Didžiausi skaičiai buvo 2023 metais, tai mes turėjome virš 2000 atvejų. Dabar kelis metus šitas skaičius mažėja, labiau sumažėjo tarp suaugusiųjų – 22 procentais, vaikų – tik 14 procentų“, – komentavo Higienos instituto atstovė Rita Gaidelytė.

Traumos dažniausiai lengvos arba vidutinio sunkumo, tačiau būna ir baisių.

„Iki keleto per metus būna – stuburas lūžta, ilgieji kaulai, smegenų pažeidimai ir panašiai. Ranką pakeisti galime, suremontuoti ir koją galime, bet smegenų naujų negalime įdėti“, – teigė A. Černiauskas.

Užpernai vasarą Kaune žuvo stotelėje paspirtukininko partrenkta moteris.

Taisyklės tokios, kad iki vieno kilovato galios ir iki 25 kilometrų per valandą greičiu galintiems važiuoti paspirtukams, jei nėra dviračių tako, galima važiuoti ir pėsčiųjų šaligatviais, tačiau reikia riboti greitį.

„Ir važiuoti pro pėsčiąjį, bet ne didesniu kaip 7 kilometrų per valandą greičiu. Apskritai tokioms transporto priemonėms draudžiama važiuoti didesniu nei 20 kilometrų per valandą greičiu grynai dėl saugumo sumetimų“, – aiškino susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

Nors buvo ir žūčių, keisti šios tvarkos Susisiekimo ministerija neketina. Tikisi sąmoningumo.

„Esamas reglamentavimas yra pakankamas, atitinka tuos saugumo reikalavimus“, – tikino D. Sujetaitė.

Nors didesniais greičiais lakstančius elektrinius dviračius ir mopedus mato net įtakingi valdančiųjų politikai.

„30 kilometrų per valandą – gyvenamoji zona, o jis važiuoja 40, 50, o tokių galingų yra“, – kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Tokius pažeidėjus gaudo policija.

„Daugiausia konfliktinių situacijų kyla tuomet, kuomet įvyksta ar dviračių, ar elektrojudumo priemonių prasilenkimas su pėsčiaisiais. Ne paslaptis, kad tų priemonių vairuotojai vengia pristabdyti greitį“, – komentavo Vilniaus kelių policijos atstovas Donatas Mankauskas.

Šie elektriniai dviračiai ir mopedai – galvos skausmas ir draudikams. Ypač, kai juos vairuoja užsieniečiai. Dažnai net nepavyksta nustatyti kaltininko tapatybės.

„Kada netgi aiškus kaltininkas, dažnu atveju tu neturi iš ko išsiieškoti, nes trečiųjų šalių piliečiai nelabai turi turto. Dar draudikai pastebi, kad dažnu atveju, kai būna kažkoks incidentas, dalis jų bando pasišalinti“, – pasakojo Draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.

Dviračių, triračių ir net keturračių elektra varomų transporto priemonių šiais laikais pilna.

„Pasitaiko tikrai tų transporto priemonių vairuotojų, kurių galingumas neatitinka to, kas apibrėžiama kaip elektrojudumo priemonė, ir ji, būdama galingesnė, yra traktuojama kaip AM kategorijos transporto priemonė“, – aiškino D. Mankauskas.

Tokias jau reikia registruoti, turėti techninę apžiūrą, draudimą ir vairuotojo pažymėjimą.

Pažeidimų daug ir įvairių, o policijos pareigūnų per mažai. Sostinės meras norėtų, kad gaudyti tokius pažeidėjus būtų leista ir jų viešosios tvarkos pareigūnams. Apie tai kalba jau nuo pernai vasaros.

„Galėjo viskas įvykti, galėjo būti įstatymas priimtas ir mes galėtume jau šitą funkciją vykdyti, kurią patys inicijavome – nuimti nuo policijos. Mūsų viešosios tvarkos pareigūnai galėtų tą kontrolės funkciją įvykdyti. Deja, kol kas dar įstatymas nėra pakeistas“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Pataisos Seime įstrigo, nes Vyriausybė paprašė pauzės – rengia savas. Yra ir kita bėda – dauguma šių lakstančių dviračių ir mopedų net nėra registruoti, o nustatyti juos vien iš vaizdo medžiagos neužtenka.

„Nesant registracijos, nė vieno pažeidimo identifikuoti negalėsi, nebent už rankos sulaikysi. Bet iškart galiu pasakyti, kad savivaldybių pareigūnai tokios teisės neturi – stabdyti transporto priemonių“, – aiškino J. Sabatauskas.

J. Sabatauskas sako, kad Latvijoje tokie paspirtukai, dviračiai ir mopedai suregistruoti, to reikia ir Lietuvoje.

Problema matosi tiesiog baltą dieną.

„Reikia pradėti galvoti apie jų privalomą registraciją, nesvarbu, ar jis galingas, ar negalingas, nes kitaip neįmanoma nustatyti pažeidėjo“, – tikino J. Sabatauskas.

„Tikrai nediskutuojama dėl elektrinių paspirtukų ir panašiai“, – sakė D. Sujetaitė.

Pasak D. Sujetaitės, diskutuojama tik apie galingesnius elektrinius mopedus, dviračius, triračius bei keturračius.

„Tikrai matome, kad populiarėja tokios transporto priemonės, kurios nėra registruojamos, tai diskutuojama tiek su VRM, tiek su „Regitra“, kuri atsakinga už registravimo iššūkius“, – komentavo D. Sujetaitė.

Kol valdžia diskutuoja, elektriniai paspirtukai, dviračiai ir mopedai šaligatviais laksto ir toliau gąsdina ar žaloja žmones.

„Problema matosi tiesiog baltą dieną. Tu eini, 10 valanda ryto, pavyzdžiui, ir iš tikrųjų turi saugotis tų žmonių“, – kalbėjo praeivė.