Sostinės Pamėnkalnio galerijoje ketvirtadienį atidaroma Evelinos Paukštytės tapybos ir objektų paroda „Future2050“.

Naujausia menininkės paroda skiriama Žemės planetai – vizualiems apmąstymams apie jos praeitį, dabartį ir ateitį. Mokslininkai įspėja, kad laikantis dabartinės ekonominės ir vartojimo trajektorijos iki XXI amžiaus vidurio, t.y. 2050 metų, žmogaus sukurtos sistemos pasieks negrįžtamumo tašką, už kurio laukia žmonijos civilizacijos pabaiga.

Žemė taps negyvenama planeta. Sudie koraliniams rifams, Amazonės džiunglėms, Australijos koaloms, Afrikos pavianams, Arkties ledynams. Sudie, Žmogau! Kol mokslininkai pranašauja, autorė pateikia savo distopinę viziją, sakoma Dailininkų sąjungos galerijos pranešime.

„Mane stipriai traukia rašytojo Aldous Huxley idėjos, tad mano ateityje – laboratorijos, eksperimentai, psichotropinės medžiagos ir genų inžinerija. Noriu tikėti, kad mokslininkų prognozės neišsipildys, kad nėra TAIP BLOGAI ir kad MES nesibaigsime. Žemė dūsta ir kenčia, tapdama dideliu šiltnamiu, prigrūstu daiktų, žmonių ir nesibaigiančių norų. Deja, beveik nekontroliuojamų. Ar kas bekalbės apie laisves ir teises, kai nebeliks pamatų, kai vienintelis noras bus nenuskęsti, nesudegti, neuždusti?“ – sako E. Paukštytė.

Anot jos, tikime, kad paskutinę minutę būsime išgelbėti – ateivių, milijonierių ar mokslo, o gal visų trijų. Superherojaus idėja taip giliai įsišaknijusi – nuo Nojaus arkos iki Holivudo veiksmo filmų – kad pabaiga atrodo neįmanoma.

„O aš turiu tokį planą: iki 2050 metų, kas dešimt metų, surengti po parodą ta pačia FUTURE2050 tema. Ši yra pirmoji, liks dar trys. Man labai įdomu, kokia bus Ateitis! Įsivaizduoju, kad 2050 metais į savo parodos atidarymą ateisiu pasiramsčiuodama neonine lazdele, panašia į tą, kurią laiko mano paveikslų herojai, pamojuosiu žiūrovams ir baigsiu karjerą. Viliuosi, kad taip ir atsitiks“, – sako menininkė.

E. Paukštytės kūrybos paroda „Future2050“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki spalio 25 d.