Ko knygų klubuose ieško literatūros mėgėjai? | Diena.lt

KO KNYGŲ KLUBUOSE IEŠKO LITERATŪROS MĖGĖJAI?

  • 0

Įtakingas verslo leidinys "Forbes" viena pagrindinių su literatūra susijusių praėjusių metų tendencijų įvardijo knygų klubų suklestėjimą.

Poreikis ne tik skaityti, bet ir kalbėtis apie perskaitytas knygas, susitikti su kitais skaitančiais, rašytojais, kritikais, literatūrologais, apie knygas rašančiais žmonėmis ir šiais metais, apžvalgininkų teigimu, neatslūgs.

Šios pasaulinės literatūrinės tendencijos neaplenkia ir Lietuvos: buriasi didesni ar mažesni skaitytojų klubai, susitikimai su autoriais surenka pilnas sales. Atsiranda vis daugiau norinčių skaityti netradicinėse erdvėse, o socialiniai tinklai lūžta nuo su knygomis ir skaitymu susijusių grotažymių.

Kad skaitytojų poreikiai iš tiesų keičiasi, patvirtina ir šiemet dvidešimtmetį švęsiančios Vilniaus knygų mugės organizatoriai. Jų teigimu, kasmet vis daugiau lankytojų į mugę ateina ne tik įsigyti knygų, bet ir dalyvauti keturias dienas vykstančiuose renginiuose.

Noras dalytis įspūdžiais

Rašytojas, vertėjas Laurynas Katkus, organizuojantis ir neformalios Katkų literatūrinės draugijos susitikimus bei renginius, sako, kad prieš du dešimtmečius įvairių literatūrinių iniciatyvų taip pat būta, tačiau jų populiarumas buvo gerokai mažesnis, o ir žmones prisikviesti sunkiau.

"Noras kalbėtis apie perskaitytas knygas, diskutuoti ir susitikti su autoriais buvo visada. Ir tai vykdavo – mažesniuose ar didesniuose bendraminčių būreliuose, liaudiškai tariant, virtuvėse, kartais – bibliotekose ar panašiose erdvėse, – pasakojo jis. – Pamenu, kaip dar būdamas studentas pamėginau Žvėryno bibliotekoje surengti skaitymus. Ir, atsimenu, tikrai jaudinausi, kad vos keli žmonės atėjo pasiklausyti. Dabar tikrai matyti pokytis – įvairių renginių, susitikimų, skaitymų nors vežimu vežk, žmonių juose taip pat gerokai daugiau. Dažnai kyla klausimas, kaip atsirinkti kokybiškus ir įdomiausius."

Gyvas susitikimas įgauna kitą vertę – tai ženklas, kad tau iš tikrųjų rūpi, nes esi pasiryžęs tam skirti savo laiko.

Viena priežasčių, kodėl tokie renginiai tapo populiarūs, pasak jo, – noras bendrauti, išlįsti iš už kvadratinio ekrano ir supratimas, kad turime ką vienas kitam pasakyti. Be to, pasikeitė ir renginių formatas.

"Tikiu, kad viena renginių populiarumo priežasčių yra žinojimas, kad čia sutiksi įdomių žmonių, išgirsi kažką, kas nepraslys pro ausis, sudomins, paskatins susimąstyti. Taip ir temas renginiams parenkame, jiems ruošiamės – kad būtų įdomu, kad norėtųsi diskutuoti. Norisi, kad ištirptų hierarchija: mūsų renginių aplinka neformali, nėra scenos, pakylos, kitų oficialumų. Susitinkame pasikalbėti kokia nors tema ir pabūti kartu. Ir tas neformalumas bei kartu intelektualumas, kokybė, man rodos, yra vienas tų dalykų, kurių žmonės pastaruoju metu ilgisi ir ieško", – sako Katkų literatūrinės draugijos iniciatorius.

Svarbiau nei "patinka"

Pilnas Lietuvos parodų ir kongresų centro "Litexpo" sales Vilniaus knygų mugės metu surenkantys susitikimai su autoriais organizatorių jau nestebina, tačiau ir šioje srityje pastebima pokyčių.

Literatūrologės Jūratės Čerškutės teigimu, susitikimai su rašytojais traukia galimybe praplėsti perskaitytos knygos kontekstus, daugiau sužinoti apie tai, kaip, kokiomis aplinkybėmis gimė vienas ar kitas kūrinys. Ji pati jau ketvirtus metus Varšuvoje, Lietuvos Respublikos ambasadoje, moderuoja knygų klubą, kurio nariai skaito tik lietuvių literatūrą

"Susitikimas su autoriumi atveria jo autorinę perspektyvą ir kūrybines intencijas, tad, manau, visiems įdomu pasitikrinti, kaip pastaroji koreliuoja su asmeninėmis skaitymo patirtimis ir interpretacijomis, – pastebi J.Čerškutė. – Kartais tokių susitikimų metu kūrėjai išsitaria apie savo mėgstamus autorius ar knygas, prie kurių nuolat sugrįžta. Tad taip kuriasi dar vienas intertekstualumo ratas ir malonūs skaitymo spąstai. Iš susitikimų lankytojai tikisi nuoširdumo ir atvirumo. Gal nori slapta pasitikrinti, kiek skaitant tekstus susikurtas autoriaus vaizdinys dera su gyvuoju, tikruoju."

L.Katkus pastebi, kad šiais laikais, kai gyvenimas verda socialiniuose tinkluose, išsiruošti į susitikimą su rašytoju yra tam tikras pareiškimas, aiškus parodymas, kad autoriaus darbai ir kūryba – svarbūs.

"Socialinių tinklų eroje, kur nuolat gali spausti "patinka", taip tarsi išreikšdamas savo nuomonę ir pritarimą, gyvas susitikimas įgauna kitą vertę – tai ženklas, kad tau iš tikrųjų rūpi, nes esi pasiryžęs tam skirti savo laiko. Taigi dalis žmonių, tarp jų ir aš, į renginius einu ne vien dėl įdomumo, bet ir išreiškiu solidarumą", – sako L.Katkus.

Žodžio stebuklui patirti

Populiarėjantys knygų klubai nuolat skubančiame pasaulyje patraukia žmones kaip galimybė patirti, koks neaprėpiamas literatūros interpretacijų laukas.

"Labai džiaugiuosi, kad knygų klubo formatas pagaliau prisikasė ir iki Lietuvos. Juk perskaityto teksto refleksija ir analizė mus neabejotinai turtina ir augina, neleidžia tai kritinei, gyvai minčiai surambėti. Neretai pastebiu, kad kaip tik knygų klubo diskusijose išaiškėja, kad skaityti visi mokame, bet perskaityti – nebūtinai", – teigia literatūrologė. Knygų klubai esanti rafinuotos socializacijos ir edukacijos, kurios dalis žmonių ilgisi ir pasigenda, forma.

"Juk kartais pats vienas nesusigalvotum perskaityti vienos ar kitos knygos. Galiausiai, jei ir perskaitai, neturi su kuo apie ją pasikalbėti, o kartais to labai norisi. Į knygų klubą susirenka labai skirtingų patirčių ir profesijų žmonės, tad tas margumynas kiekvieną kartą primena, kokia stebuklinga literatūra ir koks neapibrėžiamas interpretacijų ir perskaitymų laukas, tas tikrasis literatūros fenomenas", – knygų klubų populiarumo priežastis vardija J.Čerškutė.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS