Anot bibliotekos, pirmosios spausdintinės knygos – inkunabulai, išleisti iki 1500 metų gruodžio 31 dienos, laikomi ypač svarbia dokumentinio paveldo dalimi.
Naujai identifikuotas inkunabulas – prancūzų dominikono, kardinolo, teologo, biblininko Hugo de Sancto Caro (Hugo de Sankto Karo) (apie 1200–1263) veikalas lotynų kalba „Psalmyno komentarai“ (lot. „Postilla super Psalterium“), išleistas 1496 metais Venecijoje „in folio“ formatu vienoje didžiausių brolių Giovanni ir Gregorio de Gregori (Džiovani ir Gregorio de Gregori) spaustuvėje brolių Stefano ir Bernardino de Nalli (Stefano ir Bernardino de Nali) lėšomis.
Kaip rašoma pranešime, šie psalmių komentarai – vienas iš daugelio žymaus biblijos komentatoriaus Hugo de Sancto Caro egzegetinių veikalų.
Inkunabulą identifikavo vyriausioji metodininkė-tyrėja Viktorija Bargailienė.
Brolių De Gregori spaustuvė Venecijoje veikė 1480–1505 metais, daugiausia leido didelio formato, universitetiniam sektoriui skirtus leidinius.
Remiantis Valstybinės Berlyno bibliotekos duomenimis, iš viso spaustuvėje buvo išleista apie 330 knygų, kurių 145 yra išleistos 1482–1505 metais. Spaustuvės produkcija pasižymėjo medžio raižinių iliustracijų įvairove, taip pat šriftų gausa.
Pasak bibliotekos, tikėtina, jog dėl knygų brangumo ir gana tolimos spausdinimo vietos Lietuvos bibliotekose yra tik šeši šioje spaustuvėje išleisti inkunabulai.
Naujai identifikuotą inkunabulą puošia spausdintos inicialinės raidės, raižytos pagal to meto venecijietišką madą – balti lapų, gėlių motyvai ant juodo pagrindo.
Bibliotekos teigimu, inkunabulas yra defektinis – trūksta keturių pradžios ir septynių pabaigos lapų, todėl ilgą laiką jis buvo neidentifikuotas, taip pat klaidino XX amžiaus pradžios įrišas bei jo nugarėlės plaketėje įspaustas pavadinimas „Liber Psalmorum“.
Knyga į Nacionalinę biblioteką pateko iš buvusių Knygų rūmų. Knygoje esantis spaudas ir išlikusios buvusios seminarijos bibliotekos signatūros priešlapiuose liudija paskutiniu savininku buvus Vilniaus vyskupijos kunigų seminariją.
Duomenys apie buvusius ankstesnius savininkus neišliko, nes trūksta pirmų ir paskutinių puslapių, kuriuose dažniausiai įsirašydavo ar kitaip pasižymėdavo knygos savininkai.
Šiuo metu Nacionalinėje bibliotekoje saugomi 93 inkunabulai.
(be temos)