Nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko paskutinės baleto „Romeo ir Džuljeta“ repeticijos. Baleto trupės vadovas, choreografas Krzysztofas Pastoras atgaivino vieną žymiausių meilės istorijų sakydamas, kad Romeo ir Džuljeta – tai ir nūdienos tragedija, kai per konfliktus nukenčia gražiausi dviejų žmonių jausmai.

Sergejaus Prokofjevo baletas Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje statomas pagal baleto trupės vadovo K. Pastoro choreografiją. Statytojas sako norėjęs išryškinti meilę sudėtingoje situacijoje. Tai, pasak choreografo, aktualu ir šiandien, kai pasaulyje vyksta tiek konfliktų. Aistras scenoje papildo filmuoti vaizdai. Jie ir nesutaikomų giminių konfliktas lyginamas su Džuljetos jausmų skaistumu. Šį baletą K. Pastoras yra statęs Edinburge, Čikagoje, Varšuvoje. Tačiau sako, kad kas kartą ieško vis naujų niuansų.

„Žinojau, kad nenoriu nieko kartoti, man buvo svarbu, jog pastatymas būtų artimesnis nūdienai, šiuolaikiškas. Tam reikėjo Prokofjevo partitūros korekcijų, todėl susisiekiau su kompozitoriaus anūku Gabrieliumi Prokofjevu, kuris taip pat kompozitorius. Muzikos nekeitėme, bet kai kur sutrumpinome, sujungėme motyvus. Prokofjevo muzika – ne romantiška, joje daug disonansų, kaip šiuolaikinis konfliktų pasaulis“, – sakė choreografas.

Balete išryškinamas ne tik Montekių ir Kapulečių, bet ir kartų konfliktas. Įsimylėjėliai nesutaria su tėvais. Veiksmas vyksta prieškario ir pokario Italijoje. Tuo metu, kai buvo gajos fašizmo idėjos.

Vienos iš giminių – Kapulečių – drabužiai panašūs į uniformas. Naudojami vaizdai iš pasaulinių karų, pokario ir vieno didžiausių teroro aktų Italijoje, kai 1980-aisiais Bolonijoje buvo susprogdinta geležinkelio stotis.

Scenografiją ir drabužius sukūrė olandė Tatjana van Walsum. Muzikos vadovas – dirigentas Modestas Pitrėnas. Baleto premjera – penktadienį ir šeštadienį.