Kaip iš renginio vietos nurodė BNS žurnalistė, į skaitymus susirinko per šimtas žmonių, tarp jų – literatūrologė, rašytoja Viktorija Daujotytė, poetės Violeta Palčinskaitė ir Indrė Valantinaitė, režisierius Gytis Padegimas.

Pastarasis svarstė, kad pačių ant S. Nėries „visus šunis kariančiųjų“ sąžinė ne visai švari.

„Aš esu dėl to, kad gyvenu krikščioniškoje šalyje, o viena iš didžiausių krikščioniškų vertybių yra misericordia, gailestingumas. Ir Salomėja Nėris atgailavo su kančia iki pačios mirties ir tai, kad mes nesugebame atleisti, rodo mūsų širdies užkietėjimą ir mums garbės nedaro“, – BNS sakė G. Padegimas.

Pasak jo, lietuviai taip pat yra veidmainiai, nes ne tik S. Nėris 1940-aisiais vyko į Maskvą prašydama priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

„Kažkaip vis nėr to sąrašiuko, kas gi ten važiavo tos saulės parvežt. Juk ne viena Salomėja Nėris važiavo, o juk yra dar ir gatvių kai kurių žmonių, kurie važiavo, vardais pavadintų, ir tyla, ir ramu“, – kalbėjo režisierius.

„Prezidentas Nausėda yra sakęs, kad jis nepritaria, tai galbūt jis galėtų įsikišti, nes kažkaip teismų žodis paskutinis, mes kiek čia beskaitytumėm, beprotestuotumėm, prieš įstatymą nieko padaryt negalim, bet galbūt yra žmonių, kurie gali inicijuoti įstatymo pakeitimą“, – pažymėjo G. Padegimas.

Daugiau – LNK vaizdo įraše:

V. Palčinskaitė: reikia informuoti, bet ne nuversti

Poetė V. Palčinskaitė palaikė tokią kūrėjo poziciją.

„Labai teisingai pasakė, trūksta gailestingumo, trūksta žinių, trūksta žinojimo, kaip iš tiesų buvo. Ir tas neatleidimas yra kažkoks mano protu nesuvokiamas“, – BNS sakė rašytoja.

Jos teigimu, jaunimui reikia aiškinti istoriją, suteikti visas tas žinias, o ne „spontaniškai“ iškelti S. Nėries biustą.

„Reikia galbūt ne nuversti paminklą, o prie jo kažkokias žinias, lentelę, informaciją suteikti. Bet taip barbariškai tik versti, tik naikinti, na, ką mes geriau turime už Salomėją Nėrį taip jau pagalvojus iš poetų?“ – kalbėjo V. Palčinskaitė.

Kūrėja pažymėjo, kad S. Nėries gyvenimas buvo nevienareikšmis kaip ir daugelio didžių sovietmečiu kūrusių žmonių.

Ir Salomėja Nėris atgailavo su kančia iki pačios mirties ir tai, kad mes nesugebame atleisti, rodo mūsų širdies užkietėjimą ir mums garbės nedaro.

„Bet kažkaip reiktų kitokį požiūrį susiformuoti. Tos atjautos, to supratimo, ir kuo toliau, tuo labiau aš matau tokį atšiaurumą, tokį aklą pyktį“, – sakė V. Palčinskaitė.

„Sugebėti į traumas pažvelgti racionaliai“

Poezijos skaitymus „Ir vienąkart, pavasari“ prie S. Nėries paminklo sostinės Vilniaus gatvėje surengė Lietuvos rašytojų sąjunga, taip pat organizuojanti festivalį „Poezijos pavasaris“. Akcija siekiama pareikšti nepritarimą planams iškelti poetės paminklą į kitą vietą.

Viena iš skaitymų organizatorių poetė ir Lietuvos rašytojų sąjungos narė Laima Kreivytė BNS nurodė, kad skaitančiųjų eiles buvo apie 20 – poetai, menininkai, plačioji visuomenė.

„Labai svarbu buvo, kad žmonės susirinktų, ir matėte, kiek jų daug susirinko. Žmonės moka mintinai Salomėjos Nėries eiles, jie deklamavo kartu, jie dainavo, ir tai rodo, kad tai yra svarbus mūsų kultūros dėmuo, ir reikia išmokti su ta sudėtinga istorija gyventi“, – sakė L. Kreivytė.

Ji ragino nepamiršti S. Nėries kultūrinės, literatūrinės svarbos.

„Neslėpkime to, kas buvo blogai padaryta, tų klaidų, dėl kurių ji labai gailėjosi ir graužėsi. Vis dėlto, nepamirškime, kad ji buvo poetė ir yra labai svarbi mūsų kultūros proceso dalis“, – pažymėjo L. Kreivytė.

„Manau, kad atmintis yra žymiai sudėtingesnė, ji visą laiką yra konfliktiška, visą laiką turi baltų, juodų dėmių. Nėra lengvų pasakojimų. Reikia sugebėti su savo traumomis taip pat gyventi ir sugebėti į jas pažvelgti racionaliai, jų neslėpti, jas apmąstyti, aptarti“, – pažymėjo ji.

P. Adamovič / BNS nuotr.

Komisija patarė paminklą iškelti dėl kolaboravimo

Kaip rašė BNS, vadinamoji Desovietizacijos komisija savivaldybei iškelti paminklą rekomendavo pernai rugpjūtį. Vėliau tai numatantį sprendimą priėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys.

Teismai atmetė poetės anūkės Salomėjos Bučaitės ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos skundą dėl prokurorų atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė anksčiau BNS sakė, kad ši skulptūra bus eksponuojama muziejiniais tikslais, o dėl jai tinkamos vietos ketinama pasitarti su skulptūros autoriaus, S. Nėries artimaisiais, suinteresuotomis institucijomis.

Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Desovietizacijos komisija yra konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.

Ji drauge su kitais rašytojais kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo 2023-iųjų gegužės. Pagal jį iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių, viešųjų objektų pavadinimai, kiti simboliai.