Senosiose graviūrose – atradimų dokumentika ir nerimas dėl pasaulio mįslių | Diena.lt

SENOSIOSE GRAVIŪROSE – ATRADIMŲ DOKUMENTIKA IR NERIMAS DĖL PASAULIO MĮSLIŲ

  • 0

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaryta tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“, skirta vienai didžiausių grafikos kūrinių kolekcijų Europoje.

Kolekcija mena ATR laikus

1935 m. įkurto Lenkijos mokslų ir menų akademijos bibliotekos Grafikos kabineto pagrindas buvo dvi neįkainojamos grafikos darbų kolekcijos, sukauptos XVIII–XIX a.

Pirmąją rinkinio dalį sudarė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) didikų Mošinskių (Moszyńscy) giminės kolekcija. Pagrindinis jos formuotojas buvo ATR seimų narys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis stovyklininkas, paskutinis Lenkijos Karalystės didysis maršalka Frydrichas Juozapas Mošinskis (Fryderyk Józef Moszyński, 1738–1817). Antroji Grafikos kabineto kolekcijos dalis buvo perkelta iš emigracijoje įsteigtos Lenkų bibliotekos Paryžiuje. Daugumą šio rinkinio kūrinių sukaupė Dresdene gyvenęs lenkų emigrantas, Napoleono karų dalyvis, buvęs Lenkijos Senato pirmininkas Motiejus Vodžinskis (Maciej Wodziński, 1782–1848).

Vilniuje eksponuojami pasaulio meistrų grafikos lakštai išliko nesunaikinti Antrojo pasaulinio karo metais. Vėliau rinkinys buvo nuolat pildomas, įtrauktas į Lenkijos mokslų ir menų akademijos bibliotekos Krokuvoje fondus. Dabar juose saugoma apie 100 tūkst. vertingų senosios grafikos kūrinių. Valdovų rūmų muziejuje pristatoma gražiausia kolekcijos dalis – 226 darbai.

Trapu: aplinkai itin jautrūs eksponatai itin retai iškeliauja iš  Lenkijos mokslų ir menų akademijos bibliotekos fondų. / M. Kaminsko nuotr.

Laikmečio atspindys

Valdovų rūmų muziejuje pristatoma kolekcijos dalis primena ne tik sudėtingą rinkinio istoriją, bet ir reprezentuoja nepaprastai aukštos meninės vertės kūrinius.

XV a. viduryje išradus spausdinimo presą, grafika tapo meno šaka, kuri viena pirmųjų atspindėjo naujausias žinias apie pasaulį. Platūs pirmųjų grafikos darbų kolekcininkų pomėgiai ir interesai lėmė labai įvairią kūrinių tematiką – jie pasakojo ištisą senųjų meistrų regėtą ir suvoktą pasaulio istoriją. Biblija ir Antikos mitologija grindžiami vaizdai atspindėjo temas, kuriomis buvo žavimasi XV–XVIII a.

Pasitelkus alegorinę kalbą, buvo bandoma paaiškinti pasaulio reiškinius – laiko tėkmę, laikinumą, gamtos dėsnius, žmogaus ir gamtos ryšį. Taip pat buvo pristatomos dramatiškos pasaulio pabaigos vizijos, gyvūnijos ir augalijos pasaulių istorija.

Šios temos atsiskleidžia ir Valdovų rūmų muziejuje surengtoje parodoje. Eksponuojami lakštai turi dvigubą prasmę: svarbūs ir kaip senosios grafikos meno kūriniai, leidžiantys tyrinėti prieš kelis šimtus metų dirbusių menininkų atlikimo techniką, ir dėl turinio – atspindi nuomet visuomenei aktualias temas.

M. Kaminsko nuotr.

Garsūs vardai

Senieji grafikos kūriniai Valdovų rūmuose pristatomi ištisomis serijomis, jų parodoje iš viso galima pamatyti 27. Tokios kūrinių serijos itin domina kolekcininkus, o šių darbų vertė pasaulinėje meno rinkoje yra didžiulė.

Penkiose teminėse dalyse – „Biblijos ir krikščionybės pasaulis“, „Mitologijos ir Antikos pasaulis“, „Pasaulis kaip alegorija“, „Tyrinėtas ir prijaukintas pasaulis“, „Pasaulio pabaiga. Apokalipsė“, pasitelkus neretai susipinančius biblinius ir mitologinius motyvus, pasakojama žmonijos ir ją supančio dangiškojo, žemiškojo, gyvūnijos ir augalijos pasaulių istorija, pristatomos dramatiškos pasaulio pabaigos vizijos.

Valdovų rūmų muziejuje pristatoma kolekcijos dalis primena ne tik sudėtingą rinkinio istoriją, bet ir reprezentuoja nepaprastai aukštos meninės vertės kūrinius.

Parodoje galima pamatyti Martino Schongauerio, Peterio Brueghelio de Oude, Albrechto Dürerio, Giovannio Jacopo Caraglio, net kelerius metus dirbusio Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto dvare Vilniuje, taip pat Peterio Paulio Rubenso, Giovanni Battista Piranesi, Bernardo Bellotto ir kitų žinomų senųjų meistrų kūrinių.

Daugelio pristatomų dailininkų kūriniai – tapybos ir grafikos darbai – yra puošę istorines Lietuvos ir Lenkijos valdovų, pirmiausia Jogailaičių ir Vazų, meno kūrinių kolekcijas, pagal grafikos darbus buvo kuriami kokliai rūmų krosnims ir kiti taikomosios dailės kūriniai.

M. Kaminsko nuotr.

Senieji XVI–XVIII a. grafikos darbai dėl savo trapumo ir jautrumo aplinkai retai eksponuojami parodose. Tad paroda Valdovų rūmų muziejuje yra neeilinė galimybė susipažinti su reta ir įvairiapuse Europos grafikos paveldo dalimi.

Magdalenos Adamskos (Lenkijos mokslų ir menų akademijos biblioteka Krokuvoje), Gabijos Tubelevičiūtės (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai) kuruojamos parodos globėjai: Lenkijos mokslų ir menų akademijos prezidentas akademikas, profesorius habil. dr. Janas Ostrowskis ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas profesorius habil. dr. Jūras Banys. Parodą lydi ekskursijos, paskaitos ir edukaciniai užsiėmimai.

GALERIJA

  • Senosiose graviūrose – atradimų dokumentika ir nerimas dėl pasaulio mįslių
  • Senosiose graviūrose – atradimų dokumentika ir nerimas dėl pasaulio mįslių
  • Senosiose graviūrose – atradimų dokumentika ir nerimas dėl pasaulio mįslių
  • Senosiose graviūrose – atradimų dokumentika ir nerimas dėl pasaulio mįslių
  • Senosiose graviūrose – atradimų dokumentika ir nerimas dėl pasaulio mįslių
M. Kaminsko nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS