VILNIAUS SPRENDIMUI IŠKELTI VENCLOVŲ, KITUS DU MUZIEJUS – AKADEMIKŲ KRITIKOS LAVINA

Vilniaus miesto tarybai šią savaitę pritarus dviejų įstaigų likvidavimui ir nusprendus trijuose rašytojų memorialiniuose butuose įkurti literatūros centrą, mokslininkai tokį sprendimą vadina barbarišku, ketina apie tai kalbėti su sostinės meru.

Vilniaus tarybos nariams balsavimu pritarus sprendimui likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją, jai priklausantys Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų butai pereina viešosios įstaigos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ žinion.

Savivaldybei ginant tokį sprendimą, jis sulaukė akademinės bendruomenės, kai kurių politikų kritikos, jie jį vadina Vilniaus gėda, tuo metu kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad pertvarkius muziejus, jų veikla taps prasmingesnė.

Tuo pačiu sprendimu Markučių dvaro muziejų su Beatričės Grincevičiūtės memorialiniu butu ir Medinės miesto architektūros muziejumi nuo šiol valdys Vilniaus miesto muziejus.

Butuose muziejų neliks, rinkiniai – prieinami akademikams

Kaip tarybos posėdyje trečiadienį sakė savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Tadas Rimdžius, viešajai įstaigai „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ perduodamuose butuose muziejų neliks.

„Tuose trijuose butuose neliks muziejinės veiklos. Galbūt kažkuri viena erdvė bus paversta muziejine, o kitos pritaikomos literatūros laukui, rezidencijų panaudojimui. (…) Ta erdvė bus atverta literatūros bendruomenei“, – kalbėjo T. Rimdžius.

Nacionalinio susivienijimo frakcijos seniūnui Vytautui Sinicai paklausus, ar Venclovų memorialiniame bute bet kokia forma dar bus įamžinamas rašytojų atminimas, T. Rimdžius patikino, kad „Venclovų neliks“.

Kultūros skyriaus vadovas BNS sakė, kad minėtų trijų memorialinių butų rinkiniai kurį laiką bus prieinami tik akademikams, „ten reikės rimtesnės pertvarkos statybine ir kitomis prasmėmis“.

T. Rimdžius pažymėjo, kad artimiausiu metu butai tęs muziejinę veiklą, kol bus priimti konkretūs sprendimai dėl jų pertvarkymo.

D. Kuolys: barbarybė turi būti stabdoma

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros docentas Darius Kuolys sprendimą naikinti tris memorialinius muziejus BNS vadino barbarišku.

„Manau, visų trijų muziejų naikinimas yra barbariškas žingsnis, jis daro didelę gėdą Vilniaus miestui. Ir tokią barbarybę reikia stabdyti pačiai visuomenei, jeigu savivaldybė savo sprendimo nekeis“, – kalbėjo mokslininkas.

„Ir akademinė bendruomenė yra pasipiktinusi labai stipriai, ir dalis rašytojų. Taip, norime susitikti su meru ir pasiaiškinti šituos dalykus, nes tokia barbarybė turi būti stabdoma, turi būti imamasi adekvačių priemonių“, – pridūrė jis.

D. Kuolio nuomone, šiuo savivaldybės sprendimu skleidžiama žinia daro žalą jaunuolių švietimui.

„Tokia pozicija, kuri yra šiandien ištransliuojama Vilniaus visuomenei ir jaunimui, gimnazistams, yra antikultūrinė, anticivilizacinė pozicija, ji edukacine prasme turi rimtų padarinių. Tie jaunuoliai supras, kad nėra nieko švento, galima viską naikinti“, – sakė D. Kuolys.

Buvęs kultūros ministras, VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorius Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad dėl Vilniaus literatūrinių muziejų vyko susitikimai su literatūros bendruomene, muziejininkais, paveldosaugininkais, kuriuose „savivaldybė pabrėžė, kad muziejinė veikla, fondai, autentiškai aplinka bus išlaikyta tuos muziejus modernizuojant“.

„Žinoma, kad ten modernizavimo reikia. Reikia keisti jų koncepciją, atnaujinti veiklą, bet niekada nebuvo kalbos apie tai, kad savivaldybė imtųsi barbariško veiksmo – panaikintų muziejus ir iškeltų jų fondus, autentišką palikimą“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.

„Tai kelia didžiulį kultūros žmonių ir, manau, nemažos visuomenės dalies pasipiktinimą. Kaip įmanoma įsivaizduoti, kad V. Mykolaičio-Putino autentiški baldai, knygos, daiktai, kurie saugomi ten šitiek metų, liudija tokią didelę mūsų literatūros ir visuomenės, lietuvybės Vilniuje atmintį, jie būtų išvežami, perkeliami?“ – sakė profesorius.

Anot jo, tokie sprendimai „reikalauja labai griežto atsako“.

Ministras: pertvarka suteiks daugiau prasmės

Kultūros ministras S. Kairys BNS teigė, kad sprendimai dėl memorialinių butų likvidavimo išdiskutuoti su kultūros bendruomene, atlikta galimybių studija.

Pasak jo, lieka atviras klausimas, ką daryti su muziejais, kurie menkai lankomi ir kurių „tematika ir pozicionavimas šiuolaikinėje visuomenėje kelia tam tikrų klausimų“.

„Mano lūkestis yra, kad kaip tik tų pastatų ar erdvių įveiklinimas, gyvavimas bus ryškesnis ir prasmingesnis negu yra dabar. Man taip atrodo“, – kalbėjo S. Kairys.

„Nieko nematau blogo, kad ieškoma kažkokių naujų formų. (...) Tie sprendimai nereiškia, kad atsiras spynos ant tų pastatų, tik tiek, kad, jie veiks kitu pavidalu“, – pridūrė jis.

Kultūros ministras taip pat teigė nemanantis, jog Vilniaus savivaldybės sprendimą reikia stabdyti.

„Sakyti, kad savivaldybė kažką padarė ne taip, padarė klaidą ar kažką reikėtų stabdyti, tokių aplinkybių nematau. Manau, tai buvo išdiskutuotas sprendimas ne uždarant, o perdarant objektus“, – sakė S. Kairys.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilniaus taryboje Kamilė Šeraitė-Gogelienė savo „Facebook“ paskyroje penktadienį skelbė, kad memorialiniai butai-muziejai yra nekonkurencingi ir turėjo būti likviduoti seniai.

„Tačiau turime ir tokių (muziejų – BNS), kurie šiandien neatliepia nei miesto, nei lankytojų poreikio. Tai turėjo būti padaryta seniai. Šie muziejai jau ilgą laiką yra nekonkurencingi rinkoje, sulaukia itin mažo skaičiaus lankytojų ir niekaip neatranda savo vietos mieste“, – teigė politikė.

Savivaldybės sprendimus kritikuoja ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), jos atstovai viešai kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską tvirtindami, kad savivaldybės sprendimas likviduoti kultūros įstaigas yra „vienašališkas, neapgalvotas“.

Tuo metu Venclovų muziejus pakvietė į Muziejų naktį šeštadienį tvirtindamas, kad šis renginys gali būti „paskutinis tokio sąstato muziejaus istorijoje“.

Markučiuose ekspozicija bus permąstyta

Pagal sostinės valdžios sprendimą, B. Grincevičiūtės memorialinis butas, Medinės miesto architektūros ir Markučių dvaro muziejai tęs veiklą kaip muziejinės įstaigos. Vilniaus miesto muziejus, anot T. Rimdžiaus, dėlioja jų tinklą ir pergalvos turinį.

„Kalbant konkrečiai apie Markučių dvarą, Vilniaus muziejus kartu su dabartine dvaro muziejaus komanda permąstys, koks yra eksponavimo turinys, ką galima su rinkiniais daryti, jie „perkraus“ tą muziejų“, – kalbėjo Kultūros skyriaus vedėjas.

Vilniaus tarybai pernai lengvatinėmis sąlygomis išnuomojus dvaro kompleksui priklausančią Šv. Barboros koplytėlę penkiems nuo Maskvos patriarchato atsiskyrusiems dvasininkams, neseniai įsteigusiems Konstantinopolio patriarchato egzarchatą, T. Rimdžius sako, kad čia ir toliau galės vykti jų pamaldos.

„Niekas nesikeičia, kas perduota Vilniaus miesto muziejui, mažesni pokyčiai laukia, tęstinumas ir nuoseklumas, kas perduota „UNESCO literatūros miestui“, laukia didesni pokyčiai ir ten tęstinumo nebus“, – teigė savivaldybės atstovas.

Tikisi veiklos tęstinumo

„Turime terminą per devynis mėnesius sutvarkyti visą šitą dalyką, tikrai anksčiau tai bus. Artimiausiu metu susitinkame su likvidatore, sudėliojame visus formalius taškus, o su įstaigų vadovais susitikinėjame ir tariamės, ką toliau darome“, – kalbėjo T. Rimdžius.

Jo manymu, naujieji Vilniaus miesto muziejaus padaliniai atnaujindami ekspoziciją nenutrauks veiklos.

„Tikslas yra nedaryti sustabdymų, kad viskas vyktų nuosekliai ir tolygiai. Aišku, čia Vilniaus miesto muziejaus vadovei klausimas, pasitikime vadovais“, – teigė Kultūros skyriaus vedėjas.

Pasak jo, prieš priimant šį tarybos sprendimą muziejų pertvaros grupė konstatavo, kad savivaldybės muziejai negali konkuruoti su nacionaliniais, todėl nutarta, jog juose „turi būti Vilniaus dedamoji kaip pagrindinė“.

„Konsolidavimas Vilniaus miesto muziejaus rankose ir atliepia tai, ką pasakė darbo grupė. O tai, kas nesusiję su Vilniumi, pavyzdžiui, memorialiniai butai rašytojų keliauja į literatūros lauką“, – tvirtino T. Rimdžius.

1899 metais į šalia Vilniaus esantį Markučių dvarą atsikraustė gyventi Varvara Puškina, ištekėjusi už poeto Aleksandro Puškino sūnaus Grigorijaus Puškino. Po jos mirties ir jos valia 1940 metais čia įsteigtas A. Puškino muziejus – pirmasis literatūrinis muziejus Vilniuje, atidarytas 1948 metais.

Pernai Vilniaus savivaldybės taryba muziejų pervadino į Markučių dvaro, argumentuodama pakeitimą istorinio vardo sugrąžinimu.