J. Kalinsko / BNS nuotr.

APGYVENDINIMO KRIZĖ VILNIUJE – RIMTA: BUTŲ PASIŪLA DVIGUBAI MAŽESNĖ NEI POREIKIS

2022-05-05 20:13
diena.lt inf.

Lietuvos sostinė Vilnius jau susiduria su rimta apgyvendinimo krize. Į Vilnių persikeliančios IT kompanijos ieško šimtų būtų savo darbuotojams – pirkti ar nuomotis – tačiau tokių butų pasiūla Vilniuje yra dvigubai mažesnė nei poreikis, praneša LNK.

„Kelioms tarptautinėms kompanijoms persikėlus iš Baltarusijos šiuo metu turime tiesiogines užklausas surasti 850 butų Vilniaus mieste. Bendra pasiūla, kurią matom peržvelgę visus rinkos segmentus – nuo pigiausio iki brangiausio – yra apie 400 butų šiuo metu Vilniuje. Realiai dvigubai mažiau nei mums reikia“, – teigė „Baltic Sotheby's International Realty“ bendraturtis Paulius Gebrauskas.

Baltarusijos režimas pasitarnavo Lietuvai: daug aukštą išsilavinimą turinčių specialistų buvo perkelti čia dirbti.

Griežtas Baltarusijos režimas atneša naudos ir Lietuvai – aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai renkasi palikti tėvynę ir emigruoti į Lietuvą.

„Pagrinde yra vidutines pajamas gaunantys IT specialistai, daugiausiai yra IT kompanijos, kurios atsikraustė į Lietuvą. Šią tendenciją pastebime jau dvejus metus. Baltarusijos režimas pasitarnavo Vilniui ir Lietuvai apskritai: daug aukštą išsilavinimą turinčių specialistų buvo perkelti čia dirbti ir daug tarptautinių kompanijų, turėjusių biurus Minske, buvo priverstos išsikraustyti dėl tokios politinės situacijos. Ši tendencija tęsiasi. Taip pat matome labai aiškiai, kad dar daugiau kompanijų išeina iš Baltarusijos dėl karo Ukrainoje ir Baltarusijos vedamos politikos“, – komentavo P. Gebrauskas.

Į Vilnių IT specialistai planuoja atsikraustyti su šeimomis, tad jiems reikalingi tam pritaikyti butai.

„Paprastai atsikrausto namų ūkiai su šeimomis, vaikais. Turėjome susiformavę neteisingą IT specialisto portretą – kad jie visi gyvena ir dirba bendrose erdvėse ir neišeina iš vienos patalpos. Bet realiai atsikrausto šeimos su vaikais, tad reikalingos atitinkamos sąlygos šeimai gyventi. Bendros, vadinamos co-living, gyvenamos vietos netinka. Reikalingi butai su tam tikra infrastruktūra aplinkui, su ugdymo įstaigomis“, – teigė P. Gebrauskas.

Į Lietuvą nuo karo pabėgę ukrainiečiai užpildė rusakalbes mokyklas ir tuo pačiu paliko vietos ir baltarusių vaikams.

„Infrastruktūra Vilniuje yra pasiekiama: mokyklos, o ypač rusakalbės, padarė papildomą darbą – priėmė daug ukrainiečių. Taip pat užtenka vietos ir darbo emigrantams. Ugdymo įstaigų infrastruktūra kol kas yra pakankama. Pagrindinis iššūkis yra būstas, nes šiuo metu dauguma atvykusių yra priversti gyventi viešbutyje“, – konstatavo „Baltic Sotheby's International Realty“ bendraturtis.

Yra labai aktyvi paieška patalpų, kurios greitu metu galėtų būti konvertuotos į gyvenamuosius būstus.

Investuotojai jau sukluso – aktyviai ieško patalpų, kurias galėtų paversti gyvenamomis.

„Gyvename laisvoje rinkoje, todėl labai greitai persiorientuoja verslas. Jeigu dabar pažiūrėtume skelbimus, ypač tų, kurie užsiima trumpalaike nuoma, yra labai aktyvi paieška patalpų, kurios greitu metu galėtų būti konvertuotos į gyvenamuosius būstus. Patalpos, kurias investitoriai laikė ateičiai, nežinojo, ką daryti, yra verčiamos į vidutinės ir aukštesnės klasės butus, kad kuo greičiau patenkinti šitą poreikį. Aktyvumas, ypač iš kompanijų, užsiimančiu nuoma, yra labai didelis šiuo metu. Jos eina pas investuotojus, ragindamos investuoti ir po to duoda visą kompleksą paslaugų: būsto įrengimas maksimaliai greitai su medžiagomis, kurios dabar yra Lietuvoje“, – situaciją Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje nupasakojo P. Gebrauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dėl imigruojančių darbuotojų nuomos kaina Vilniuje auga jau keletą metų iš eilės. Per paskutinius metus pastebim 20–30 proc. nuomos mokesčio augimą ir tai susiję su labai ribota pasiūla. Didžiausias imigruojančių baltarusių segmentas ieško būsto nuo 800 iki 1500 eurų mėnesiui. Jeigu pernai mes sugebėdavome 1–2 miegamųjų būstą centrinėje miesto dalyje surasti nuo 500 iki 800 eurų, tai dabar – nuo 800 iki 1400 eurų už mėnesį suma“, – teigė P. Gebrauskas.

Atvykėliai pasiryžę gyventi ir užmiestyje.

„Kadangi pasiūla labai maža, o IT specialisto darbą galima atlikti iš namų, tai paieška išsiplėtė ir į kitus Vilniaus rajonus. Žmonės ne tik nori ir gali gyventi miesto centre, bet ir 10–15 km už Vilniaus ribų, jeigu gautų kokybišką, europietiškai įrengtą būstą“, – tikino P. Gebrauskas.

Nuomos sutartys sudaromos metams su galimybe pratęsti.

„Ši situacija rinkoje nauja ir labai sunku prognozuoti, kiek tai tęsis. Tai tiesiogiai susiję su geopolitine padėtimi ir padėtimi Baltarusijoje. Matome, kad šis reikalais greitai neišsispręs ir dauguma kompanijų atėjo čia ilgam. Nuomos sutartys sudarinėjamos metams laiko su galimybe pratęsti. Nuomos rinka yra labai aktyvi ir ieškomi įvairūs variantai, kaip paversti tam tikrą būstą gyvenamuoju ir greitai jį išnuomoti“, – sakė P. Gebrauskas.

Didžiausia Vilniaus konkurentė – Varšuva.

„Baltijos šalyse nėra tokio didelio aktyvumo ir tokio darbuotojų, atvažiavusių iš Rytų, protrūkio. Varšuva tiesiogiai konkuruoja su Vilniumi. Visos būsto kainos ten yra šiek tiek brangesnės, ypač centrinėje miesto dalyje. Sakyčiau, kad Vilnius laimi dėl savo mažumo, aktyvumo ir net mentaliteto klausimas yra artimesnis negu Lenkijai“, – teigė P. Gebrauskas.

Gairės: LNK turinys, darbo emigrantai, emigrantai iš Baltarusijos, NT rinka, butai Vilniuje, Vilnius

Rašyti komentarą

Komentarai (1)