Londone augusio ir studijavusio menininko Dovydo Laurinaičio performansas vyksta kasdien po 4 valandas. Apleistame kioske sėdintis vaikinas kviečia diskusijai, ar jis – toks pat lietuvis kaip ir jie.

Dovydo meninės ambicijos ir įvaizdis nepatiko šalia įsikūrusio verslo vyrams. Paklausus jų nuomonės, „KK2“ komanda išgirdo ne visai pagarbių epitetų.

„Aš apie ligotus žmones nekalbu“, – sakė vyras, pridėdamas nevartotinų apibūdinimų homoseksualiems žmonėms.

D. Laurinaitis teigė, kad performansas yra būdas sujungti dvi svarbias savo kultūrines dalis. Sijonu ir kaubojiškais batais pasipuošęs vaikinas tautiečių klausia, ar jis yra lygus lietuvis jiems.

„Matau tiek daug žmonių mašinose, troleibusuose – jie vaikšto, žiūri. Matau jų reakciją. Gal jiems keista, gal įdomu, gal juokinga. Matau, kaip jie pradeda galvoti apie tą klausimą“, – sakė menininkas laidos „KK2“ komandai.

Apie savo lietuvybę sužinoti norėjęs menininkas jau pačią pirmą performanso dieną sulaukė neigiamo gretimų dirbtuvių darbuotojų dėmesio. Pasirodo, kad kioskas, kurį Dovydas nuomojosi, stovi ant verslui priklausančios žemės.

„Vienas darbuotojas atėjo, mus filmavo, juokavo ir tada pradėjo būti homofobiškas“, – pasakojo jis.

Teko kviesti policiją, o atvykę pareigūnai dirbtuvių atstovui pasakė, kad kitus žmones vertėtų gerbti. Vyro atsakymas buvo abejonė, ar Dovydas ir jo bičiulis yra žmonės.

„Normalus žmogus su sijonu ir batukais, su rankinuku nevaikšto, jei esi vyras. Jei jis nesveikas, tai šiaip gydytis reikia“, – laidos „KK2“ komandai rėžė padangų dirbtuvių darbuotojas.

Policija paprašė abiejų pusių susitarti. Susitarta, kad Dovydas sumokės žemės, ant kurios stovi jo pasirodymo kioskas, savininkams.

„Jie sakė, kad jei duosiu 200 eurų iki vakaro, jie man leis čia būti. Jei ne – stums mane iš čia. Kiosko savininkas irgi sakė, kad nenori turėti problemų, tai tiesiog išveš jį į metalo laužą. Tada visas mūsų darbas, visi mano investuoti pinigai būtų išmesti. Neturėjau pasirinkimo – sumokėjau“, – pasakojo D. Laurinaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jo prašymas buvo viską įforminti oficialiai. Menininkas neslėpė, kad dirbtuvių atstovai to nenorėjo.

„Jie norėjo džentelmeniško susitarimo, kad pinigus duočiau grynaisiais“, – sakė jis.

Visgi nuoskauda dėl konflikto ir įžeidinėjimų liko. Dovydas Laurinaitis svarsto, gal reikėtų kreiptis į institucijas.

„Negalvoju, kad visi ten dirbantys žmonės yra blogi. Noriu duoti progą žmonėms parodyti savo veidą“, – kalbėjo menininkas.