Vilniečiai protestavo, opozicija priešinosi, tačiau sostinės viešojo transporto bilietai vasarą brango bene dvigubai – viskas dėl kokybės ateityje.
„Investuoti į naujus transporto mazgus, naujus maršrutus, priemonių atnaujinimą, nes visa statistika rodo, kad ne kaina lemia, ar žmonės važiuoja viešuoju transportu, ar ne. Patogumas, intensyvumas ir punktualumas“, – kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Žadėta, kad patogiau ir greičiau vilniečiai keliaus jau po dvejų metų. Bet pažadai bliūkšta.
„Jaučiamės apgauti“, – komentavo Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis.
Sostinė prarado naujų elektrinių autobusų projektui skirtą europinę paramą – 36 mln. eurų.
„Po pusantrų metų sužinome, kad visa ta priemonė yra eliminuojama ir panaikinta. Tai iš tiesų apmaudu ir liūdna“, – sakė A. Grigonis.
Opozicija tikina valdančiuosius įspėjusi.
„Sakiau: o nebijote, kad kada nors bus tokia situacija, kad pabranginsime, bet dėl kažkokių priežasčių tos priemonės neatvažiuos? Ir matome, kad yra dabar tokia tikimybė“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Už beveik 100 mln. eurų buvo planuota pirkti 145 naujus elektrinius autobusus. Praradus paramą, teks ieškoti, kaip padengti skylę.
„Situaciją Vilniaus meras Valdas Benkunskas įvardino kaip apgailėtiną ar įtemptą. Sakyčiau, kad ji tokia daugiau komiškai bloga“, – kalbėjo Vilniaus miesto tarybos opozicijos lyderis Vydūnas Sadauskas.
Paraiškas paramai gauti miesto valdžia pateikė pernai spalį. Tačiau Centrinė projektų valdymo agentūra lapkričio 4-ąją visas jas atmetė. Miestas dėl to kreipėsi ir į Susisiekimo ministeriją.
„Europos Komisija konstatavo, kad nebuvo užtikrinama pakankama konkurencija likus dviems vežėjams, tai visi tapome situacijos įkaitais“, – aiškino Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.
Vicemeras tikina, kad miesto valdžia viską vykdė pagal reikalavimus. O jie numatė, kad į paramą pretenduoti gali tik įmonės, turinčios keleivių vežimo sutartis su savivaldybe. O tokias turi tik trys įmonės.
„Šios sąlygos iš anksto buvo visiems žinomos, ir jei buvo kažkokių pažeidimų ar neatitikimų, visa tai galėjo būti nustatyta dar prieš pusantrų metų, o ne dabar, kai jau esame pradėję viešuosius pirkimus. Pati situacija yra puikus institucijų neveiklumo ir biurokratizmo pavyzdys“, – teigė A. Grigonis.
Dar pirmajame paraiškų vertinime keli vežėjai atkrito, tad konkuruoti liko tik du. Opozicija tikina, kad buvo ir kitų įspėjančių ženklų.
„Dar praėjusiais metais Konkurencijos taryba įspėjo, kad gali būti klausimų dėl sąžiningos konkurencijos, rinkos dalyviai jau buvo pateikę skundus“, – aiškino V. Sadauskas.
Susisiekimo ministerija žada skelbti naują ES paramos kvietimą. 50 mln. eurų būtų skirta netaršiems autobusams įsigyti. Tačiau pinigai – penkiems didiesiems miestams.
„Skirtumas didžiulis: jeigu vietoje planuotų 36 mln. eurų gauni visgi tik 10, tai tuos 26 mln. eurų reikia iš kažkur paimti. Tai yra didelė pinigų suma netgi Vilniui“, – įspėjo A. Nemunaitis.
Sostinės valdžia tikina, kad autobusai 2027 metais sostinę pasieks. Brangesni bilietai biudžetą kasmet turi papildyti 20 mln. eurų. Likusią dalį dengs kitomis lėšomis.
„Kol kas dar visų atsakymų neturime, bet dėliojamės savo programą, ir taršius autobusus tikrai pakeisime ir pirkimus įvykdysime“, – komentavo A. Grigonis.
Susisiekimo ministerija tikina, kad 36 mln. eurų gali būti išsaugoti. Tik sprendimą dabar priims Vilniaus regiono plėtros taryba. O šiai priklauso 8 savivaldybės. Taigi pinigai nebūtinai gali būti skirti tik Vilniaus poreikiams.
„Turi planuoti regioninio planavimo būdu, valstybinio planavimo būdu, ne per konkursą, o kitomis sąlygomis atnaujinti parkus. Klausimas, ar jie tą nuspręs daryti, ar tas lėšas panaudos kur kitur“, – aiškino D. Sujetaitė.
Sostinės valdžia yra paskelbusi ir kitą konkursą. Planuose – daugiau nei 300 naujų elektrinių autobusų. Visas sostinės parkas tada išaugtų iki 824 autobusų ir troleibusų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)