„Europos saugumas nebėra statiškas dalykas, jis greitai kinta ir jame galimi tik du vaidmenys: arba jį formuoji, arba būsi palaidotas po jo griuvėsiais“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak ministro, nors NATO „Baltijos sargybinis“ (angl. Baltic Sentry) ir „Rytų sargybinis“ (angl. Eastern Sentry), kartu su ES „Defence Readiness Roadmap 2030“, yra žingsniai, stiprinantys Europos saugumą, tačiau veiksmų sparta neatitinka grėsmių masto.
Pasak K. Budrio, europiečių pareiga – atgrasyti, o prireikus ir apsiginti nuo Rusijos. Jo teigimu, sėkmė priklausys nuo dviejų dalykų: žemyno gynybos pajėgumų stiprinimo ir paramos Ukrainai.
„Europa privalo išmokti veikti vadovaudamasi karo logika: greitesni sprendimai, mažiau biurokratijos, daugiau masinės gamybos, geresnė kritinės infrastruktūros apsauga, geresnis pasirengimas ilgalaikei konfrontacijai. Mažiau iliuzijų. Daugiau atsparumo. Daugiau ryžto“, – kalbėjo ministras.
Europos saugumas nebėra statiškas dalykas, jis greitai kinta ir jame galimi tik du vaidmenys: arba jį formuoji, arba būsi palaidotas po jo griuvėsiais.
Jo teigimu, transatlantinis ryšys tebėra saugumo pamatas, todėl reikia padaryti viską, siekiant išlaikyti ir stiprinti partnerystę su JAV.
„Europa neturi kito pasirinkimo, nei vėl įsitvirtinti kaip stiprus ir patikimas veikėjas, kurio balsas tarptautinėje arenoje yra svarbus. Turime prisiimti atsakomybę ir užtikrinti savo saugumą. Stipri Europa – ne alternatyva JAV buvimui, bet lygiavertė transatlantinio saugumo partnerė“, – sakė ministras.
Devynioliktą kartą Užsienio reikalų ministerijos tradiciškai sausį organizuojamo „Sniego susitikimo“ pagrindinės temos: paramos Ukrainai stiprinimas, NATO atgrasymo ir gynybos politika, pasirengimas Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje, taip pat Šiaurės ir Baltijos regiono saugumo užtikrinimui kylantys iššūkiai.
Susitikime dalyvauja Estijos, Latvijos, Rumunijos, Suomijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, oficialūs pareigūnai iš Švedijos, Vokietijos.
Taip pat Lietuvos politikai, institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai, saugumo politikos ekspertai iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos bei kitų šalių.
Pasak ministerijos, „Sniego susitikimas“ – vienas svarbiausių, gilias tradicijas turinčių saugumo politikos renginių Lietuvoje.
Baltijos valstybių saugumas – neatsiejamas nuo Suomijos
Baltijos valstybių saugumas – neatsiejamas nuo Suomijos, sako su šios šalies diplomatijos vadove Elina Valtonen penktadienį susitikęs Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys.
„Baltijos valstybių saugumas yra neatsiejamas nuo Suomijos ir viso Šiaurės regiono saugumo, todėl tvirta Baltijos ir Šiaurės šalių partnerystė yra regioninio saugumo pagrindas“, – kalbėjo ministras.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, K. Budrys susitikime pabrėžė, kad Lietuva ir Suomija yra šalys bendramintės, glaudžiai bendradarbiaujančios kaip artimos ES partnerės ir NATO sąjungininkės.
Jo teigimu, abi valstybes sieja tvirtas bendras požiūris į regiono saugumą ir gynybos stiprinimą.
„Mūsų bendri veiksmai, stiprinant Europos Sąjungos ir NATO rytines sienas, labai reikšmingi. Turime kartu siekti, kad NATO gynybiniai pajėgumai būtų nuosekliai didinami, o sąjungininkai į gynybą investuotų daugiau. Taip pat privalome tvirtai ir patikimai remti Ukrainą – tai yra mūsų neatidėliotinas prioritetas“, – pabrėžė ministras.
Jis akcentavo efektyvų šalių bendradarbiavimą Šiaurės ir Baltijos valstybių formate, pabrėždamas, jog šis modelis suteikia pridėtinę vertę visam regionui – didina atsparumą, stiprina koordinaciją ir leidžia greičiau reaguoti į saugumo iššūkius.
Ministras taip pat pabrėžė sėkmingai plėtojamą Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje. Lietuva yra penkta pagal dydį suomiškos gynybos pramonės produkcijos importuotoja – 2024 metais importas sudarė 16,2 milijonų eurų.
E. Valtonen Vilniuje lankosi viešėdama saugumo ir gynybos politikai skirtame „Sniego susitikime“.
Naujausi komentarai