Po dvi savaites trukusio išbandymo – finalinio būrio vado kvalifikacijos egzamino – į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją sugrįžta būsimieji karininkai. Kariūnai ką tik įveikė 30 kilometrų naktinį žygį – kiekvienas žingsnis reikalavo ištvermės, ryžto ir komandinės dvasios.
„Sunkiausia pačioje pradžioje buvo miego trūkumas – jo buvo labai mažai: po 15 minučių per parą, po dvi valandas. Po to pripratome, įsivažiavome į tą tempą, ir sekė 30 kilometrų žygis po visų 14 parų. Pirmi kilometrai buvo lengvi, o paskui, atrodo, eini – ir tie kilometrai atgal sukasi“, – pasakojo Gabija.
„Su kolektyvu nebuvo liūdna. Oras nepasitaikė geras, kojos pritrintos, bet grįžome visi – laimingi, ir viskas. Nuo lietaus kuprinės labai pasunkėjo“, – sakė Nojus.
Šis žygis vainikavo intensyvias ir daug susikaupimo pareikalavusias pratybas Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje. Tai paskutinis ir pats reikšmingiausias karinio rengimo egzaminas – pratybų metu jaunieji kariai, rotuodami, organizavo ir vadovavo skirtingoms karinėms operacijoms.
„Pagrinde vykdėme keturių tipų operacijas – žvalgybos, pasalos, suplanuotos atakos, arba puolimo ir gynybos“, – aiškino Justas.
Norėjosi pamatyti tiek artimus žmones, tiek greičiau grįžti.
„Truko 16 parų. Per jas reikėjo įvykdyti tam tikras operacijas. Tempas buvo nemažas – reikėjo jį palaikyti: kas 12 valandų keičiasi operacija, tai ir miego mažai, ir uodai kando. Vieną dieną karšta, kitą – šlapia. Įvairių iššūkių buvo, bet vis tiek visi kartu grįžome, išgyvenome, padarėme“, – teigė Nojus.
„Norėjosi pamatyti tiek artimus žmones, tiek greičiau grįžti. Dvi savaitės tikrai nėra lengvas etapas – nėra nei pastatų, nieko, viskas aplinkui vien miškai“, – tikino Mantas.
Intensyvių pratybų metu kariai įrodė esantys verti būrio vado kvalifikacijos. Sugrįžtančius su pasididžiavimu bei laimės ašaromis akyse pasitiko gausus artimųjų būrys.
„Daug mačiau, kad verkė“, – tikino viena iš pasitikusiųjų.
„Žinoma, kad pergyvenome. Prisimenu – paskutinė jo žinutė prieš 16 dienų: jis parašė „Mama, liko 16 minučių ir išeinu 16 parų.“ Palinkėjau sėkmės, sakiau – nepergyventi, viskas bus gerai“, – tvirtino viena iš mamų.
„Labai džiaugiuosi, kad pasirinko šitą profesiją, ir džiaugiuosi, kad jis eina tuo keliu“, – džiaugėsi vienas iš tėvų.
„Labai pergyvenome, nes, iš tikrųjų, sunkiai vis paskambindavo, kartas nuo karto, bet sakė, kad labai sunku. Tai laikėme visi kumščius, kad tik pasibaigtų. Tai – pirmas karys šeimoje“, – pasakojo mama.
Visiems sėkmingai baigusiems kursą suteikta būrio vado kvalifikacija ir teisė gauti karininko laipsnį. Kariūnai vieningi – bene didžiausias pratybų iššūkis buvo miego trūkumas ir lietus.
„Miego trūkumas – realiai: kai dieną atrodo viskas normaliai, naktį atlieki operaciją, iš ryto – išvargęs, miego trūkumas, ir taip be sustojimo tęsi toliau“, – aiškino Henrikas.
„Pakartoti norėčiau tam tikras dalis, bet lietaus – nekartočiau“, – tikino Gabija.
„Galbūt sunkiausia yra dirbti bendrai su komanda. Lietus irgi neduoda labai daug gerų emocijų, bet kai susidirbi – viskas tampa faina“, – kalbėjo Mantas.
„Sunkiausia buvo nemiegoti, gal, nes realiai per parą gaudavai apie dvi valandas miego – sėdėdavai ir kovodavai su tuo miegu“, – sakė Nojus.
„Oras nelepino paskutines porą parų, bet kai žinai, kad pabaiga – gali ištempti, sukąsti dantis ir važiuojame“, – tikino Justas.
Jaunieji kariai oficialiai taps Lietuvos kariuomenės karininkais jau liepos 22 dieną, kai jiems bus įteiktas leitenanto laipsnis.
„Manau, kad prisijungiau, nes buvo noras išbandyti save ir įrodyti sau kažką“, – samprotavo Justina.
„Nuo pat vaikystės mane traukė kariuomenė. Iš pradžių norėjau eiti į šaukimą, bet po to sužinojau, kad yra Karo akademija – pabandžiau ir patiko. Pačioje pradžioje, pirmajame kurse, įstojo apie 18 merginų, dabar mūsų yra tik gal devynios likusios – tai pusė atkrito“, – teigė Gabija.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
O dabar jaunieji kariūnai planuoja lengvai atsikvėpti.
„Savu laiku – taip, šiuo metu norisi pailsėti. Norint įveikti tokį kursą ir tokius užsiėmimus – labai priklauso nuo žmogaus nusiteikimo ir to, ką jis nori daryti. Realiai gali kiekvienas žmogus – tik reikia to dalyko norėti“, – tikino Mantas.
„Pirmas dalykas, ką veiksiu – tai yra poilsis. Laikas su šeima, su draugais ir pasiruošimas kitai savaitei“, – sakė Justina.
„Taip, jau yra planų su draugais išvažiuoti truputį dar į gamtą vėl. Neužteko gamtos – reikia dar“, – juokavo Nojus.
Baltų genčių kovos kirvis renginio metu tradiciškai įteiktas geriausiai egzaminą išlaikiusiam kariūnui – tai lyderystės, karingumo ir nepalaužiamos dvasios simbolis.
Naujausi komentarai