DĖL G. NAUSĖDOS NAMO – NERIMSTANČIOS DISKUSIJOS: JIS VISADA BADĖ AKIS

Aplinkosaugininkai brėžia raudoną brūkšnį – keičia regioninių parkų Vilniuje ir aplink Vilnių nuostatas. Juose aiškiai nurodoma, ką bus galima statyti, ir ko ne. Dabar teks išlaikyti tradicijas – modernių, plokščiais stogais pastatų nebeatsiras. Tačiau vienas jų specialistams iki šiol bado akis – kalbama apie prezidento Gitano Nausėdos namą, praneša LNK.

Nebebus galima statyti bet ko

Nuo Pūčkorių atodangos atsiveria įspūdingas vaizdas į Pavilnių regioninį parką, valstybės saugomą gamtos paminklą. Gyventi tokioje vietoje trokšta ne vienas.

„Žmonės nori gyventi regioniniame parke. Visus vilioja gamta, mašinų triukšmo nebuvimas“, – sakė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė Jolanta Radžiūnienė.

Tačiau nuo šiol keičiasi tvarka – statyti bet ko nebebus galima.

„Patikslinome kai kuriuos dalykus, kad būtų aišku, kaip ir kokie namai statomi“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kitaip tariant, reglamentavimas buvo ir iki šiol, tačiau Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatai pakeisti.

„Užbėgame už akių gudruoliams, kurie pastatydavo kotedžus, o rodydavo, kad ten yra tik vienas namas. Kad nebūtų sublokuotų būstų. Tikrai buvo daug skandalingų statybų, kurios pralįsdavo pro rakto skylutę. Kita vertus, būdavo normaliai norima statyti tuose soduose ar kitur iš sodų persistatyti į gyvenamąją paskirtį. Tiesiog aiškesnis reglamentavimas“, – aiškino S. Gentvilas.

„Kad neatsirastų modernių pastatų, kad neužgožtų kraštovaizdžio, kad nedarkytų kraštovaizdžio. Realiai yra dydžiai, parametrai numatyti, aiškiai surašyti“, – antrino J. Radžiūnienė.

Akis bado prezidento namas

Specialistai aiškiai pasakė, kokių namų naujai tikrai neatsiras.

„Tas tradicinis gyvenamasis namas Lietuvoje tikrai nebus plokščiastogis. Azijoje – taip, Lietuvoje – ne“, – kalbėjo Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Rima Baradokaitė-Greimienė.

Tačiau vienas plokščiastogis matosi labai aiškiai. Tai – prezidento namas.

„Tradicinės architektūros prasme jis neatitinka jokių teisės aktų reikalavimų. Etnogracinio regiono tradicijos juo labiau. Jis bado akis – ne dabar bado. Visada badė“, – tikino R. Baradokaitė-Greimienė.

V. Balkūno / BNS nuotr.

„Prezidento namas yra pareiškimas. Apie jį nebūtų galima kalbėti šia, tradicinės architektūros prasme. Tai yra interpretacija, tai yra senas namas, įvilktas į naują. Tai nėra visiškai neteisingas sprendimas. Jis yra diskutuotinas. Apie jį ir buvo diskutuojama, taip pat ir teismuose. Buvo nuspręsta, kad jis gali būti. Taip pat jis yra viena iš priežasčių, kurios paskatino šias ilgas diskusijas, kurios pasibaigė dabar priimtomis Pavilnių ir Verkių parkų nuostatomis“, – tvirtino Architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius.

Bet jei dabar statytųsi, tai ne prezidentas, nei Jonas, nei Petras nepasistatytų tokio namo.

Anksčiau Pūčkonių atodangoje buvo stendas, kur buvo išskirta informacija ir apie prezidento G. Nausėdos namą. Dabar stende tokios informacijos nebėra. Tuomet stende G. Nausėdos namas buvo pažymėtas su prierašu, kad pastato projektui pritarta teismų sprendimu.

„2013 metais baigta įrengti ir tada buvo pastatytas tas stendas. Ta informacija stovėjo metus dvejus. Ji pakeista nuo 2015 metų“, – sakė J. Radžiūnienė.

Visgi, anot pašnekovės, stenduose esančios informacijos keitimas – įprasta procedūra.

„Tikrai yra, apie ką daugiau informuoti žmones ir turistus, pristatyti šią teritoriją, o ne sukonkretizuoti tą vieną namą“, – teigė J. Radžiūnienė.

„Kai laimėtas teismas, sakyti, kad tai yra neteisėta statyba, nėra pagrindo. Bet jei dabar statytųsi, tai nei prezidentas, nei Jonas, nei Petras nepasistatytų tokio namo“, – šnekėjo R. Baradokaitė-Greimienė.

Pakeitimuose nustatyta, ir kokios turės būti stogų dangų ir fasadų apdailos medžiagos bei spalvos.