Dar 2015-aisiais sutarta, kad konferencijų centras sostinėje atsiras vietoje iki šiol trūnijančių Sporto rūmų.

„Jeigu vienais metais sako: darysime, kitais metais – nedarysime, o po to – išvis neaišku, ar darysime“, – sakė statybų bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Tuomet valdžia kvietė aplink statyti viešbučius, o ja patikėję verslininkai taip ir padarė, tačiau pažadų išpildymo nesulaukė.

J. Balčiūno/ ELTOS nuotr.

„Aš negaliu atsistebėti: čia visokie mokestėliai, automobiliai apmokestinami, o 20 metų neatsiimame milijonų“, – stebėjosi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Planai keitėsi su kiekviena Vyriausybe. Praėjo dešimtmetis, o iš vietos taip ir nepajudėta.

Užtat mokesčių mokėtojai kasmet moka už avarinės būklės pastato išlaikymą. Anot Turto banko, vien per pastaruosius ketverius metus tai atsiėjo arti milijono eurų.

„Paskutinė premjerės žinia yra, kad ji linktų atiduoti Vilniaus savivaldybei šitą turtą. Mes lakoniškai pritariame šiai idėjai“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Pasak mero, iš Sporto rūmų išeis tik muziejus – istorinių Lietuvos tragedijų įprasminimui.

„Pastatas yra saugomas. Jo negalime nei perstatyti, nei nugriauti, jis turi išlikti toks, koks yra, o konferencijų centras ten tiesiog netilptų – jis bent tris kartus per mažas“, – teigė meras.

J. Elinsko/ ELTOS nuotr.

Taigi – vėl naujas pažadas.

„Tai duotų didelę grąžą per įvairius mokesčius, turbūt net ne miestui labiausiai, o valstybei, nes tai būtų ir PVM, ir visi akcizai“, – aiškino V. Benkunskas.

Konferencijų centras dabar planuojamas vietoje stovėjimo aikštelės prie Seimo. Tos pačios, kurią savivaldybė neseniai sutvarkė.

Ši aikštelė pagarsėjusi dėl 2021 metais įvykusių riaušių – tada trinkelių nebuvo, todėl akmenis, kuriais apmėtė pareigūnus, riaušininkai rado čia.

Vieta patraukli – viskas maždaug 15 minučių atstumu.

„Pasiekiamos ir maitinimo įstaigos, ir kultūros, ir prekybos centrai“, – pasakojo vyriausioji miesto architektė Laura Kairienė.

E. Rauluševičiaus/ ELTOS nuotr.

Tikimasi, kad konferencijų centre per metus galės vykti iki 150 renginių, atsiras iki 1200 naujų darbo vietų.

„Bus projektuojama pati salė – 31 tūkst. kv. m, lygiai taip pat ir jos prieigos“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos generalinė direktorė Laura Joffė.

Link konferencijų centro kaip tik tiesiamas naujas pėsčiųjų tiltas, todėl daugiau judesio turėtų būti ir Neries krantinėje.

„Vienas turistas palieka mažiausiai keturis kartus daugiau nei turistas, atvykęs tiesiog pasisvečiuoti“, – pasakojo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė E. Šiškauskienė.

Ž. Gedvilos/ ELTOS nuotr.

Tam, kad turtingi verslininkai iš užsienio atvyktų ir leistų pinigus Vilniuje, skrydžių turi būti daug ir dažni.

„Tose valstybėse, kur vyksta konferencinis turizmas, – nuo 60 iki 150 skrydžių. Šiandien mes Vilniuje turime apie 60, ir tai bus svarbus darbas – pritraukti daugiau skrydžių“, – aiškino vyriausioji miesto architektė Laura Kairienė.

Tiesa, dabar nė viena oro linijų bendrovė į derybas nesileis.

„Tai, kas vyksta dabar su oro balionais, yra didelė reputacinė žala pirmiausia Vilniui“, – teigė V. Benkunskas.

Verslas jau priverstas atšaukti net ir nedideles konferencijas, nes neaišku, ar dalyviams pavyks atskristi.

„Verslas nenori rizikuoti, tai yra ir reputaciniai dalykai. Nacionalinė valdžia kol kas akivaizdžiai yra pasimetusi ir neturi aiškaus plano, ką daryti su šita krize“, – sakė E. Šiškauskienė.

Tiesa, konferencijų centras veikti pradės tik po septynerių metų. Dabar paskelbtas architektūrinis konkursas.

O ir viešbučių aplink naują centrą 2 tūkst. žmonių vienu metu kol kas neužtektų.