Didieji miestai lieka už borto: siūlo keltis gyventi į regionus Pereiti į pagrindinį turinį

Didieji miestai lieka už borto: siūlo keltis gyventi į regionus

Būstą Vilniuje įsigyti norinčios jaunos šeimos susiduria su sunkumais. Stovėjusios eilėje ir tikėjusios gauti paramą, liko už borto. Pagal naują tvarką, trys didieji miestai į valstybės subsidiją nepretenduoja, tačiau daugiau dėmesio ir pinigų valdantieji žada skirti regionams.

Didieji miestai lieka už borto: siūlo keltis gyventi į regionus
Didieji miestai lieka už borto: siūlo keltis gyventi į regionus / Asociatyvi I. Gelūno / BNS nuotr.

Moteris būstą sostinėje pirko prieš daugiau nei dešimt metų. Kainos tada, kaip sako, dar nesikandžiojo, bet dabar, vargu ar įpirktų.

Vien už dviejų kambarių naujos statybos butą sostinėje gali tekti pakloti per 150 tūkst. eurų.

„Vilniuje įperkamumas blogiausias tarp trijų Baltijos šalių. Talinas ir Ryga tikrai turi geresnį perkamumo rodiklį tarp kitų Lietuvos miestų“, – teigė „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Net jei pajamos pakankamos, iššūkių kyla dėl pradinio paskolos įnašo, kuris gali siekti ir apie 25 tūkst. eurų.  

„Jeigu vertiname jaunos šeimos vidutinį darbo užmokestį, tai – apie 1–1,5 tūkst. į rankas, vadinasi, šeima turi taupyti mažiausiai 15–20 metų, kad galėtų įsigyti dviejų kambarių butą“, – skaičiais dalijosi nekilnojamojo turto brokerių asociacijos vadovė Jurgita Dingelytė.

Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų būsto kainos gali skirtis ir dvigubai, tad klaipėdietis, ar Panevėžio gyventojas išlošia.

„Jauna šeima ar bet koks kitas pirkėjas gali įsigyti didesnį, erdvesnį, naujesnį, geriau įrengtą butą už tuos pačius pinigus“, – tikino M. Čiulada.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad parama jaunoms šeimoms turi būti didesnė. Biudžetą pirmajam būstui įsigyti ji pavadino „gėdingai mažu“.

„6 milijonai metai iš metų yra tokia maža suma, kuria gali pasinaudoti tik labai nedidelė grupė žmonių, o poreikis yra didžiulis, eilės tikrai didelės“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

 Inga Ruginienė.

Atsižvelgiant į augantį būsto poreikį, ministrė ėmėsi iniciatyvos – papildomai skirs apie 5 milijonus eurų.

„Turėsime šiais metais daugiau negu 10 mln. paramą būstui. Tai nėra pakankama suma, tą suprantame, bet bent jau tai padidins didesnį kiekį žmonių, kurie galės pasinaudoti šia galimybe“, – sakė ministrė.

Didesnę paramą pirmam būstui svarsto ir Seimas. Jaunoms šeimoms subsidija didėtų 5 proc. Paskolos suma, pagal kurią bus apskaičiuojama subsidija, negalės viršyti 87 tūkst. eurų, o įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų.

Projekto iniciatoriai siūlo, kad subsidijas gyventojai galėtų panaudoti ne tik perkant, bet ir statant būstą.  

„Kiti tiesiog nori pasistatyti namą savo jėgomis ar artimųjų pagalba, tai dėl to yra pakeitimas“, – aiškino Seimo narė Jūratė Zailskienė.

Vilniuje įperkamumas blogiausias tarp trijų Baltijos šalių.

Tačiau tiek ministrės, tiek Seimo iniciatyvos – regionams. Nuo naujų metų keitėsi paramos skyrimo modelis: ji neteikiama savivaldybėse, kur gyventojų daugiau nei 150 tūkst. Šiuo metu tai yra Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Bet prašymų skirti paramą skaičius auga visur.

„Buvo rekordiniai metai – išdavėme 141 pažymą, tačiau pritrūko finansavimo iš valstybės biudžeto“, – pabrėžė „Vilniaus miesto būsto“ direktorė Rosita Žibelienė.

Savivaldybė šeimoms skirdavo iki 30 proc. būsto kredito, tačiau sąrašo eilėje stovėjusios šeimos pakeitus tvarką galimybę prarado.  

„Sąrašas yra naikinamas ir asmenys nebėra įrašinėjami. Jie būstą įsigytų tik tada, jei būtų skirti pinigai valstybės asignavimai šiai formai“, – akcentavo R. Žibelienė.

Brokeriai pastebi, kad dalis šeimų dabar atsidūrė nežinomybėje.

„Kreipėsi ne viena šeima, kuri tikėjosi gauti paramą, tačiau jie sako, jog nežino, kada gaus ir mes negalime rezervuoto būsto, sumokėti, kad ir minimalų rezervacijos mokestį“, – patirtimi dalijosi J. Dingelytė.

Tad belieka nuomotis. Trijų ar keturių kambarių būsto nuoma sostinėje gali siekti 700 ar net 1,5 tūkst. eurų. Anot buvusio mero, valdžios dėmesys sostinei per mažas.

„Galima sekti, pavyzdžiui, Lenkijos arba kitų valstybių pavyzdžiu. Perkant jaunai šeimai pirmąjį gyvenimo būstą yra taikomas mažesnis PVM – ne 21, o 10 proc.“, – siūlė Artūras Zuokas.

Tačiau valdantieji paramos vilniečiams, kauniečiams ar klaipėdiečiams kol kas neplanuoja. Siūlo keltis gyventi į regionus.

„Visa Lietuva yra visa Lietuva, ne tik Vilnius, ne tik Kaunas. Vilniuje, Kaune ir taip gyventojų kiekis didėja. Akivaizdu, kad kai matome problemą ten, kur jų arba mažėja, sunkiau įsikurti arba pajamos mažesnės, todėl ta pagalba yra orientuota ir regionus“, – teigė J. Zailskienė.

Ministerijos duomenimis, balandį finansinės paramos pirmam būstui įsigyti laukė 100 šeimų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra