Galimybės prijungti Vilnių prie „Rail Baltica“ bus tiriamos papildomai | Diena.lt

GALIMYBĖS PRIJUNGTI VILNIŲ PRIE „RAIL BALTICA“ BUS TIRIAMOS PAPILDOMAI

Inžinerijos ir konsultacijų įmonė „Sweco Lietuva“ išsamiau vertins Vilniaus prijungimo prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ galimybes. Ministrų kabinetas dėl to spręs trečiadienį.

„Tai padės pasirinkti geresnį Vilniaus trasos maršrutą, koks variantas būtų pats optimaliausias“, - BNS iš Briuselio telefonu sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Pasak jo, į strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą Vilnius įtrauktas, ne siekiant turėti tvirtesnius argumentus derybose su Estija ir Latvija, o tiesiog norint geriau išsiaiškinti galimas jo prijungimo alternatyvas.

„Aš laikausi pozicijos, kad Lietuva kaip suvereni valstybė turi pati nuspręsti, kur nori tiesti trasą, ir tai ne deryboms skirta. Tai mums patiems padės pasirinkti tinkamiausią variantą“, - aiškino ministras.

Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime taip pat nurodoma, kad keičiamos kai kurios SPAV procedūrų datos, nes dar negautas Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Kultūros ministerijų bei Latvijos pritarimas SPAV ataskaitai. Dėl to negalima baigti visų procedūrų bei patvirtinti pačios ataskaitos.

Procedūrų datos pratęsiamos nuo lapkričio-gruodžio iki kitų metų pavasario. Anot ministro, tai projekto įgyvendinimui nepakenks.
„Sweco Lietuva“ turėjo įvertinti, per kurį miestą - Šiaulius ar Panevėžį - turėtų būti tiesiama transeuropinė vėžė. SPAV ataskaitoje nurodoma, kad „Rail Baltica“ turėtų būti tiesiama per Panevėžį.

Šiuo metu tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyksta derybos dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės. Kaimyninės valstybės nelinkusios pritarti Lietuvos siekiui transeuropinę vėžę tiesti nuo Kauno iki Vilniaus.

Tai reikštų, kad iš bendrų projektui skirtų Europos Sąjungos lėšų būtų finansuojama dar 100 kilometrų ilgio geležinkelio rekonstrukcija. Estija ir Latvija baiminasi, kad dėl to joms tenkanti lėtų dalis sumažės.

Bendras "Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje - apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

" Rail Baltica 2" vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę sakė, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS