Pasak Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorės pareigas einančios Ievos Šadzevičienės, šiuo metu pastatas Žemaitijos gatvėje yra daugiau nei avarinės būklės, jo siena ir stogas gali bet kada įgriūti.

„Pastatas yra absoliučiai avarinės būklės, tiksliau, jis jau viršija avarinę būklę. Bet kada gali įgriūti stogas, nukristi praeiviams ant galvų ir viena siena irgi įvertinta, kaip bet kuriuo metu galinti sugriūti“, – praėjusią savaitę per Seimo Kultūros komiteto posėdį pasakojo direktorė.

Anot jos, prieš kelerius metus nuspręsta buvusios Vilniaus geto bibliotekos pastate įsteigti Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus Geto muziejų, parengta jo koncepcija, 2023 metais pasirašyta rangos sutartis su Vilniaus statybų bendrove „Infes“.

Ši maždaug 8,5 mln. eurų (be PVM) vertės darbus pradėjo 2024 metais, juos ketinta atlikti per 22 mėnesius su galimybe pratęsti kiek ilgiau.

Ir muziejus yra likęs faktiškai su 600 tūkst. eurų skola.

„2024 metais panaudota beveik 600 tūkst. eurų. Ir, deja, 2024 metų gruodžio gale atėjo atsakymas, kad šio pastato renovavimas nebėra įtrauktas į 2025–2027 metų biudžetą. Ir muziejus yra likęs faktiškai su 600 tūkst. eurų skola“, – pasakojo I. Šadzevičienė.

Anot jos, Lietuva yra davusi įsipareigojimą Malmės tarptautiniam Holokausto atminimo ir kovos su antisemitizmu forumui įkurti Holokausto ir Vilniaus geto muziejų. Šiuo projektu domisi įvairios tarptautinės žydų organizacijos.

Minėtą muziejų nutarta įkurdinti būtent buvusios Vilniaus geto bibliotekos patalpose, nes tai „buvo dvasinio pasipriešinimo centras Vilniaus gete“.

„Mes, kaip muziejus, kreipiamės į visas institucijas skambindami pavojaus varpais, nes tas pastatas jau tikrai gali bet kurią akimirką sugriūti“, – pabrėžė muziejaus vadovė.

Anot jos, jau šiemet muziejui reikia 600 tūkst. eurų sumokėti įsiskolinimą rangovui.

Kitų metų biudžete pastatui renovuoti prašoma skirti 2,5 mln. eurų.

Kultūros ministerijos atstovas Virginijus Varnaitis teigė, kad ministerija ne kartą kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydama skirti lėšų minėtam pastatui, bet teigiamo atsakymo nesulaukė.

Seimo Kultūros komitetas pritarė, kad 2026 metų biudžete minėtam tikslui lėšų būtų skirta.

Dar 2021 metų spalį Lietuvos užsienio reikalų ministerija skelbė, kad Vyriausybė dalyvauja keliose Malmės forumo Holokausto atminimo ir švietimo iniciatyvose, kurias planuojama įgyvendinti per artimiausius penkerius metus. Svarbiausios jų – naujų muziejų erdvių atidarymas ir ugdymo programų atnaujinimas, atsižvelgiant į naujas mokymo ir mokymosi apie Holokaustą rekomendacijas.

Tuomet teigta, kad Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinis muziejus įsikurs pastate, kuriame prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė viešoji žydų apšvietos draugijos „Meficei Haskala“ biblioteka.

1940 metais pirmosios sovietinės okupacijos metu biblioteka buvo nacionalizuota, o 1941 metais įkūrus getą, biblioteka atsidūrė jo teritorijoje ir veikė iki pat geto likvidavimo 1943 metais.

Biblioteka plėtojo įvairią kultūrinę veiklą. Joje veikė ir Vilniaus geto ginkluoto pasipriešinimo organizacija. Holokaustą išgyvenę asmenys 1944 metais čia įkūrė žydų muziejų, kurį 1949 metais sovietų valdžia uždarė.

„Numatoma, kad dabartinę Holokausto ekspoziciją 2024 metų pabaigoje pakeis būsimasis Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinis muziejus. Jis bus finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų“, – teigta prieš ketverius metus.

1941 metų rugsėjį įkurtas getas Vilniaus senamiestyje likviduotas 1943 metų rugsėjo 23–24 dienomis.

Prieš karą Vilniuje žydai sudarė apie trečdalį miesto gyventojų, Lietuvos sostinė buvo svarbus žydų kultūros centras. Po karo iš maždaug 57 tūkst. Vilniaus žydų gyvi liko apie 2 tūkstančiai.

Vykstant Antrajam pasauliniam karui naciai Lietuvoje, dažnai padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.