Britai gyvūnų globėjai nebeskirs finansinės paramos lietuviams kolegoms. Jie įsitikinę, kad Kinijoje ir Ukrainoje daug žiauriau elgiamasi su laukiniais gyvūnais.
Didžiosios Britanijos organizacija „Naturewatch Foundation", daugelį metų buvusi pagrindinė Lietuvos gyvūnų globos draugijos rėmėja, nutraukė lietuvių veiklos finansavimą.
Lietuviai gyvūnų globėjai neturi pinigų, kaip anksčiau, važinėti po šalį gelbėdami į bėdą patekusius smulkius laukinius gyvūnus. Taip pat nėra už ką jų gydyti britų skirtomis lėšomis įrengtame Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriuje.
„Kaip ir anksčiau, neatsisakysime priimti visų nelaimės ištiktų žvėrelių bei paukščių, kuriuos žmonės patys atneš ar atveš į draugijos Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrių Kaune. Manome, šią paslaugą galėsime teikti dar porą mėnesių, tačiau rudeniop tikrai pristigsime lėšų, kurių mums skyrė gyventojai ir Aplinkos ministerija", - aiškino Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis.
Kodėl Gyvūnų globos draugija nedalyvavo Aplinkos ministerijos skelbtame konkurse laukinių gyvūnų gelbėjimo bei reabilitavimo darbams? B.Noreikis įsitikinęs, kad už Aplinkos ministerijos siūlomus 80 tūkst. litų neįmanoma įgyvendinti konkurso keliamų sąlygų: pagal iškvietimą nuvykus į bet kurią Lietuvos vietą, suteikti reikiamą pagalbą nukentėjusiam gyvūnui, parvežti jį į Kauną, gydyti bei pasveikusį vėl grąžinti į nelaimingo atsitikimo vietą.
„Tam, kad mūsų tarnyba veiktų tinkamai, reikėtų maždaug 300 tūkstančių litų per metus. Tuo tarpu Aplinkos ministerija, atsakinga už Lietuvos fauną, pernai šiai veiklai skyrė 60 tūkst. litų, tai yra 32 proc. LGGD išlaidų. „Naturewatch Fundation" parama sudarė 102 323 litų - 55,5 proc. visų išlaidų", - aiškino B.Noreikis.
B.Noreikio vadovaujami gyvūnų gelbėtojai nesėdi sudėję rankų, laukdami finansinės ir kitokios paramos. Kasmet ieško privačių rėmėjų, valstybės lėšų bei gerokai erdvesnių patalpų savo veiklai. Pernai gyventojai draugijai paskyrė 21 755 litus. Nuo 2001 metų LGGD suteikė kvalifikuotą veterinarinę pagalbą 2337 laukiniams gyvūnams, iš kurių bene labiausiai išgarsėjo į Lietuvą atklydęs rožinis pelikanas, žiemą gelbstimos gulbės ir gandrai.
B.Noreikio ir Aplinkos ministerijos atstovų nuomonės vienu klausimu sutampa - laukinių gyvūnų reabilitacijos centras turėtų likti Kaune. Šis miestas yra Lietuvos viduryje, Gyvūnų globos draugija daugelį metų glaudžiai bendradarbiauja su čia įsikūrusia Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos zoologijos sodu, Lietuvos paukščių žiedavimo centru, prof. T.Ivanausko zoologijos muziejumi. Į neužšąlančius Kauno marių vandenis prie hidroelektinės paleidžiamos žiemą išgelbėtos ir išgydytos gulbės.
Gyvūnų globėjai siūlo naująjį reabilitacijos skyrių įkurti Eiguliuose, VII forte, kurio reljefas labai tinkamas gyvūnams laikyti, o žemė yra valdiška.
Naujausi komentarai