Vilnius galbūt pastatys Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialą, kurį suprojektavo pasaulinio lygio architektė Zaha Hadid. Graži idėja užbūrė net valstybės vadovus, nors neaiški nei jos kaina, nei paskirtis.

„Tai tarsi meškai svetimas kailis“, – idėją Vilniuje statyti Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialą įvertino Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Muziejininkai tyliai svarsto, ką galėtų nuveikti gavę 200 mln. litų, kuriuos ketinama skirti naujojo muziejaus statyboms. O projekto iniciatoriai pinigų neskaičiuoja. „Viskas yra pigu, ką galima nupirkti“, – į klausimą, kiek kainuos muziejaus statybos, atšovė vienas šios idėjos autorių buvęs sostinės meras Artūras Zuokas.

Forma yra, o turinys?

Iš Irako kilusi, o dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenanti geriausia pasaulio architektė Zaha Hadid nurungė amerikietį Danielį Libeskindą ir italą Massimiliano Fuksą. Iki išnaktų diskutavusi tarptautinė vertinimo komisija vienbalsiai nusprendė nugalėtoju paskelbti Z.Hadid projektą „Forma“.
13–14 tūkst. kv. metrų ploto ir netradicinių formų statinių komplekse turėtų būti eksponuojamos Guggenheimo ir Ermitažo muziejų kolekcijos, atstovaujančios modernaus ir klasikinio meno srovėms, Jono Meko ir Jurgio Mačiūno darbų ekspozicijos.
Muziejuje veiktų edukacinis, filmų, žiniasklaidos centrai, litvakų meno centras, parduotuvės, kavinės bei restoranai.
Pasak projekto skeptikų, Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialas turėtų iškilti šalia rekonstruojamos Nacionalinės dailės galerijos, kurioje bus sudarytos sąlygos rengti aukščiausio lygio meno parodas. Esą šioje galerijoje galėtų būti eksponuojamos Guggenheimo ir Ermitažo muziejų kolekcijos, atsirastų vietos ir J.Meko bei J.Mačiūno darbų ekspozicijoms.
Muziejuje numatyti edukacinis ir filmų centrai taip pat nėra didelė naujovė, nes Vilniuje pakanka kino salių. Litvakų meno centras kažin ar nedubliuos valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus veiklos. Parduotuvių, kavinių ir restoranų pakanka šalia esančiuose prekybos centruose. Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialas išsiskirs nebent tuo, jog turės žiniasklaidos centrą, tačiau jo paskirtis kol kas neaiški.

Pigu, kas įperkama

Kiek atsieitų įgyvendinti Z.Hadid projektą? Į šį klausimą už architektę pasišovė atsakyti Jono Meko vizualiųjų menų centro (JMVMC) tarybos narys, architektūros parodos organizavimo darbo grupės vadovas Artūras Zuokas. „Viskas, ką galima nupirkti, yra pigu“, – iš pradžių pajuokavo buvęs sostinės meras.
Vėliau jis tikino, jog bendra projekto vertė neturėtų perkopti 200 mln. litų ribos.
Galutinę projekto sąmatą planuojama paskelbti šių metų birželį, baigus trečią galimybių studijos etapą. Iki tol bus tiksliai įvertintos finansinės, ekonominės ir kultūrinės galimybės naujam muziejui Vilniuje steigti.
„Mes šį projektą norime pateikti kaip rimtą projektą, todėl parengsime verslo planą, ko neturi joks kitas visuomeninis objektas“, – tikino A.Zuokas.
Dabartinė Vilniaus valdžia kol kas projektą vertina skeptiškai. Meras Juozas Imbrasas teigė girdėjęs, jog muziejaus statybos gali kainuoti net pusę milijardo litų. Jis pabrėžė, kad savivaldybė tokių pinigų neturi. Vicemeras Evaldas Lementauskas baiminasi, kad dėl muziejaus statybų gali nukentėti visa miesto kultūra.
Tačiau šią idėją remia premjeras Gediminas Kirkilas. Jis mano, kad muziejus pritrauks daug turistų iš užsienio, o statybai bus galima gauti lėšų iš ES ir verslo.
Tačiau niekas kol kas negali atsakyti į klausimą, kiek kainuos muziejų išlaikyti ir kas finansuos jo veiklą – valstybė, miestas ar privatus verslas.

Išskirtinis kūrinys

Solomono R.Guggenheimo fondo direktorius Thomas Krensas tvirtino neabejojantis, kad Neries pakrantėje, prie Baltojo tilto, ilgainiui iškils daugiafunkcis naujo muziejaus pastatas, pritrauksiantis daugybę užsienio istorikų, menininkų ir turistų.
„Galbūt po šimto metų Z.Hadid suprojektuotas muziejus atrodys pasenęs, tačiau dabar jis atspindi viso pasaulio kultūrą“, – pagyrų negailėjo T.Krensas.
Vienas svarbiausių kriterijų vertinant konkursui pateiktus projektus buvo tai, kaip modernus ir netradicinių formų statinių kompleksas įsilies į Vilniaus miesto architektūrinį kontekstą. Labiausiai šią viziją atitiko Z.Hadid komandos parengtas projektas, prie kurio kūrėjai plušėjo beveik metus.
„Svarbu suvokti, kokios sąsajos yra tarp muziejaus ir arti esančių pastatų, viešųjų erdvių. Jie turi derėti. Šis projektas yra pritaikytas Vilniui. Tai parke, urbanizuotoje miesto vietoje, esantis kompaktiškas pastatas“, – projektą apibūdino Z.Hadid.

Naujiena sklido plačiai

Tarptautinį pripažinimą pelniusių architektų vizitas Lietuvoje sulaukė didelio užsienio žiniasklaidos dėmesio.
Naujienų portalai bloomberg.com ir thewest.com.au rašė, kad jei konkurso organizatorių planams bus pritarta, pagal garsiausios pasaulio architektės Z.Hadid projektą „Forma“ pastatytas muziejus duris turėtų atverti iki 2011-ųjų. Kasmet jame tikimasi sulaukti 300–400 tūkst. lankytojų.
Užsienio žiniasklaida pabrėžė, jog novatorišką projektą Vilniuje planuojama įgyvendinti valstybės ir privačiomis lėšomis.