Kauno paveldosaugininkams vadovaus gubernatorius iš sostinės – taip vakar ironizavo miesto architektai, išgirdę, kad Kultūros paveldo departamento Kauno padaliniui laikinai vadovaus konservatorius, neturintis architektūrinio išsilavinimo.
Padėtis – kriminogeninė?
„Staiga buvau iškviesta į Vilnių ir išgirdau, kad laikinai vadovu skiriamas teisininkas, kuris Kultūros paveldo departamente (KPD) dirbo tik kelis mėnesius“, – nuostabos neslėpė laikinai, iki bus paskelbtas konkursas, Kauno teritorinio padalinio vedėjo pareigas ėjusi Evelina Karalevičienė. Kovo 12 d. įsakymas, kuriuo ji buvo paskirta vadovauti padaliniui, pakeistas, nustatant jo galiojimą iki balandžio 11 d.
Padalinio darbuotojams ši žinia buvo lyg žaibas iš dangaus. Vakar rytą į darbą sugužėję specialistai buvo sumišę. Naujasis vadovas vis nesirodė, niekas nepranešė, kada jis atvyks. Tvyrojo nežinia, kas dabar turi pasirašyti ant krūvos dokumentų, kuriuos iki šiol pasirašydavo padalinio vadovas?
Iš KPD vadovų Vilniuje E.Karalevičienė teigė išgirdusi, kad situacija Kauno padalinyje esą yra kriminogeninė, dėl to atsiunčiamas žmogus.
Pirma pažintis – apsižodžiavimas
Su naujai paskirtuoju vadovu – buvusiu Juridinio skyriaus vyriausiuoju specialistu Svaigedu Stoškumi kauniečiams kolegoms jau buvo tekę susipažinti telefonu bei elektroniniu paštu.
„Grasino mums Panevėžio moterų kalėjimu“, – S.Stoškaus žodžius gerai įsiminė darbuotojai. Tokių replikų, pasak jų, sulaukė vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė, kuri dalyvavo surenkant reikalingus dokumentus Kėdainių teisme svarstomai bylai dėl savavališkų statybų. Specialistė esą teismui nepateikė visos informacijos.
„Kauno teritorinis padalinys ir neturėjo visos informacijos, ji buvo Kėdainių savivaldybėje“, – stebėjosi A.Naureckaitė. Bendraujant telefonu, pasak Kauno darbuotojų, S.Stoškus svaidėsi net tik grasinimais, bet ir keiksmažodžiais. „Sakė iškels “baudžiakus", – teisininko žargoną citavo E.Karalevičienė.
Kauno teritorinio padalinio darbuotojai jo elgesį įvertino kaip neetišką ir parašė skundą, bet atsakymo taip ir nesulaukė.
„Manome, kad į šią vietą negalėjo būti skirtas žmogus, neturintis atitinkamo išsilavinimo, abejojame jo kompetencija. Nors jis ir laikinai eis šias pareigas, manome, kad jis turi atitikti pareigybės aprašyme nustatytus punktus“, – stebėjosi Kauno paveldosaugininkai.
Jų teigimu, norint užimti KPD padalinio vadovo postą, reikalingas ne tik architektūrinis ar paveldosauginis išsilavinimas, bet ir penkerių metų darbo patirtis paveldosaugos srityje.
Paskyrė konservatorių
„Esu pakeliui į Kauną. Labai daug apie darbą nepapasakosiu, nes dar neatvažiavau, nežinau realios situacijos. Aišku, žinau, kas per darbas“, – prieš vidurdienį „Kauno dienai“ dėstė S.Stoškus. Tai, kad jis turi teisininko, bet ne architektūrinį ar paveldosauginį išsilavinimą, jo nuomone, nėra kliūtis.
„Yra dokumentų, kuriuos derina specialistai, turintys reikalingą išsilavinimą. Jie prisiima atsakomybę, kaip kad buvo derinti Kauno “stiklainiai„, – trūkumų dėl savo išsilavinimo nemato S.Stoškus ir pridūrė: “Aš esu teisininkas, žmogus negali išmanyti visų specialybių."
Paklaustas apie buvusius konfliktus su naujaisiais pavaldiniais, S.Stoškus plačiau nenorėjo to komentuoti: „Būna labai dažnai darbinių pasibarimų tarp kolegų, jie kaip ir privatūs.“
Iki įsidarbindamas KPD, S.Stoškus yra dirbęs Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyriausiuoju specialistu, savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, įmonės „Autosistema“ direktoriumi, viešosios įstaigos „Teisės ir tolerancijos institutas“ vadovu, bendrovės „Perspektyvos“ direktoriumi.
S.Stoškus teigė, kad teisės mokslus baigė Lietuvoje, taip pat studijavo ir dirbo užsienyje. Jis yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
Kai bus skelbiamas konkursas į Kauno teritorinio padalinio vietą, S.Stoškus teigė dar nežinantis, ar kandidatuos. „Jeigu atitiksiu reikalavimus. Dar neatvažiavau į vietą, gal nepatiks?“ – svarstė jis.
Komentaras
KPD direktorė Diana Varnaitė
Valstybės tarnybos įstatyme yra numatyta galimybė, esant tarnybiniam būtinumui, laikinai perkelti tam tikram konkrečiam laikotarpiui valstybės tarnautoją į kitas pareigas. Remiantis šia galimybe, esu paskyrusi S.Stoškų tapti laikinuoju vadovu. Tai truks, kol bus paskelbtas konkursas ir jį laimės nuolatinis padalinio vadovas. Kaip įstaigos vadovė manau, kad yra reikalingas juristo požiūris, kuris galėtų dar kartą įvertinti esamą situaciją. Jau keli mėnesiai, kaip nedirba buvusi vedėja Irena Vaškelienė. Visi žinome, kad tebedirba vyriausioji specialistė R.Gudienė, kuri yra įtariamoji teisme nagrinėjamoje byloje. Tikrai neturiu kokių nors priekaištų mėnesį vedėja dirbusiai E.Karalevičienei, galiu jai nuoširdžiai padėkoti. Tačiau vieną dieną turime prieiti tokį rezultatą, kad turėtume visiškai aiškią tvarką. Laikinai vadovausiantis žmogus yra ne kaunietis, galbūt bus mažiau galimybių daryti jam įtaką. Vadovo darbas yra vadovauti, projektams derinti yra pakankamai specialistų, kurie tebedirba teritoriniame padalinyje. Parašų yra tiek padėta, tikiuosi, kad tokių parašų, kaip anksčiau, daugiau nebebus. Su laikinuoju vadovu turbūt dar tikrinsime kai kuriuos anksčiau pasirašytus projektus. Labai sąžiningai galiu pasakyti, kad minčių kažką atleisti iš darbo šiuo metu nėra. Dėl kitų pasikeitimų laikinasis vadovas, manau įvertins situaciją ir pateiks pasiūlymų. Kategoriškai neigiu visas kalbas, kad S.Stoškaus paskyrimas susijęs su kokia nors partine įtaka. Neabejoju, kad laikinojo vadovo ankstesni nesutarimai su padalinio darbuotojais netrukdys bendram darbui. Neetiškus dalykus kartais iššprovokuoja kitos sudėtingos situacijos. Kada bus skelbiamas konkursas, šiandien dar sunku pasakyti. Konkretaus plano dar neturiu. Pirmiausia turime įvertinti realią situaciją, pabendrausime ir su Kauno miesto savivaldybės vadovais. Gal reikės ir kitokių pakeitimų, šiandien dar neaišku.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis:
Problemų susikaupė nemažai, nes didelė dalis projektų, kol nebuvo nuolatinio vadovo, būdavo vežami galutiniam sprendimui priimti tik Vilniuje. Architektų darbas buvo tapęs ypač sudėtingas, net ir smulkiausius klausimus reikia spręsti sostinėje. Kol Kauno padalinio vadove dirbo I.Vaškelienė, iki vadinamojo stiklainio skandalo sprendimai buvo priimami Kaune, tik patys svarbiausieji buvo derinami Vilniuje. Diskusija tarp architektų ir paveldosaugininkų turėtų vykti geranoriškai ir nuolat. Viso to trūkumas Kaune labai jaučiamas. Negali sakyti, kad Kauno padalinyje dirbantys žmonės nesugeba to padaryti, tiesiog čia tvyro baimės atmosfera.
Architektas Algimantas Kančas:
Išgirdome naujieną, kad atsiunčia gubernatorių. Dabartinė situacija yra baisi. Miestas paralyžiuotas, jokie objektai Kaune nederinami, vežami į Vilnių. Panašu į sovietmetį, kai projektus reikėjo vežti derinti į Maskvą. Kodėl visi projektai, kurie vykdomi miesto centre, turi būti derinami Vilniuje? Ar Kaune nėra architektų? Dėl vieno „stiklainio“ Vilnius įvedė kažkokį tiesioginį valdymą? Kodėl neskelbiamas konkursas? Ar užteks vien teisinio išsilavinimo sprendimams priimti? Architektų nuomone, toks žmogus turi suprasti architektūrinius sprendimus, ar vis tiek turėsime vežti projektus į Vilnių? Ne viskas surašyta teisine kalba, yra daug dalykų, kurie sprendžiami pasitarimo keliu. Nesuprantu, kaip tokie sprendimai gali būti palikti teisininkui? Juk tai architektūra, miestas, urbanizmas. Tokie eksperimentai nesuvokiami.
Naujausi komentarai