– Kodėl kasmet kelioms dienoms ar net savaitei daugiabučių gyventojai lieka be karšto vandens?
– Pasibaigus šildymo sezonui pradedame ruoštis kitam sezonui. Dažniausiai būtent gegužė tampa tuo laikotarpiu, kai prasideda pasiruošimas žiemai. Iš esmės yra keturios pagrindinės priežastys, dėl kurių klientams laikinai išjungiamas karštas vanduo. Pirmiausia atliekami hidrauliniai bandymai – tikriname vamzdynus, ar jie nėra susidėvėję, kiauri ar pažeisti. Antra – vyksta šilumos tinklų rekonstrukcija. Kasmet atnaujiname dalį vamzdynų. Šiemet Vilniuje planuojame rekonstruoti apie 9 km tinklų. Trečia priežastis – naujų pastatų prijungimas prie sistemos. Miestas auga, statomi nauji namai, todėl tenka plėsti infrastruktūrą. Ir ketvirta – planiniai darbai pačiuose daugiabučiuose, kai administratoriai ar gyventojai atlieka remonto darbus ir dėl to laikinai sustabdomas karšto vandens tiekimas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Tačiau hidraulinių bandymų metu vanduo vamzdžiuose lieka. Kodėl tada iš čiaupo bėga tik šaltas vanduo?
– Pastato inžinerinė sistema susideda iš dviejų dalių – šalto ir karšto vandens vamzdynų. Šaltas vanduo gyventojams tiekiamas ir toliau, todėl jis iš čiaupo bėga įprastai. Tačiau karšto vandens ruošimo sistema tuo metu būna išjungta. Kitaip tariant, vanduo teka, tačiau jis nėra pašildomas. Šilumos punktai profilaktikos ar rekonstrukcijų metu išjungiami tam, kad būtų apsaugotos pačios sistemos ir būtų galima saugiai atlikti darbus. Todėl gyventojams tuo laikotarpiu rekomenduojama naudoti tik šaltą vandenį – jis ir pigesnis.
– Ar įmanoma, kad ateityje hidrauliniai bandymai bus atliekami neišjungiant karšto vandens?
– Iš tiesų situacija jau keičiasi. Įstatymai Lietuvoje pasikeitė ir jau antrus metus galime džiuginti dalį klientų tuo, kad nešildymo sezono metu jie karšto vandens nepraranda. Šiemet apie 46 procentai vilniečių karštą vandenį turės visą vasarą. Tai reiškia, kad dalyje miesto jau galime planuoti darbus neatjungdami tiekimo. Vis dėlto Vilniaus sistema yra didžiulė – turime daugiau nei 790 km vamzdynų. Todėl tam tikrose vietose vis tiek būtina atlikti patikras ir įsitikinti, kad sistema yra saugi bei tinkamai pasiruošusi žiemai.
– Ar ateityje žmonių, kuriems nebus išjungiamas karštas vanduo, daugės?
– Taip, tokia kryptimi ir judame. Tai gana nauja praktika, taikoma nuo praėjusių metų. Kiekvienais metais planus peržiūrime ir koreguojame. Stengiamės kuo mažesnei daliai gyventojų išjungti karštą vandenį, jei tik tai leidžia tinklų būklė ir atlikti tyrimai. Gyventojai mūsų svetainėje gali matyti interaktyvų žemėlapį, kuriame nurodyta, kur karšto vandens tiekimas bus stabdomas, o kur jis išliks. Taip pat galima pasitikrinti informaciją pagal konkretų adresą. Kiekvienais metais situacija bus šiek tiek kitokia, tačiau tikslas aiškus – kuo daugiau gyventojų palikti su karštu vandeniu net ir profilaktikos metu.
– Ar gali ateiti diena, kai karštas vanduo apskritai nebebus išjungiamas?
– Nebent pastatytume visiškai naują miestą su visiškai nauja infrastruktūra. Dabartinė Vilniaus sistema yra sena – vidutinis vamzdynų amžius siekia daugiau nei 30 metų, o kai kuriems vamzdžiams jau per 50 metų. Todėl visiškai atsisakyti patikrų ir trumpalaikių atjungimų artimiausiu metu nepavyks. Vis dėlto siekiame, kad tie nepatogumai gyventojams būtų kuo mažesni ir truktų kuo trumpiau.
(be temos)