Kalbėdami apie miesto biudžetą Kauno politikai ir valdininkai neslepia, kad šių metų devizas – išgyventi. Tragikomiška yra tai, kad Kauno valdantieji, vardydami, kam trūksta pinigų, mintyse jau stato dešimtis milijonų kainuosiančias oro pilis.

Naujų mokesčių išvakarėse

Neseniai atnaujinus Kauno strateginius planus tapo aišku, kad sunkmetį išgyvenančiam miestui žūtbūt reikia kongresų ir parodų rūmų. Jie greičiausiai išdygtų Nemuno saloje, kiek tolėliau nuo „Žalgirio“ arenos. Gal vieta kongresų ir parodų rūmams būtų rasta ir kita, tačiau kad Kaunui šių rūmų verkiant reikia, valdančiojoje daugumoje pirmuoju smuiku grojanti konservatorių frakcija net neabejoja. Ji pasiūlė į strateginį planą įtraukti priemonę, pagal kurią iki 2015-ųjų būtų įgyvendintas kongresų ir parodų rūmų projektas.

Manoma, kad šio projekto kaina – apie 90 mln. litų. Po 10 milijonų esą skirtų Kaunas ir Vyriausybė, 50 mln. litų veikiausiai duotų ES, dar 20 – privatus investuotojas.

Kas galėtų būti tas privatus investuotojas su 20 milijonų, dar nežinia. Bet strateginiame plane konservatorių siūlymas užfiksuotas.

O ketvirtadienį kauniečiai gali išgirsti apie naujus mokesčius – už automobilių stovėjimą, už valandas sporto ir muzikos mokyklose, už dailės, choreografijos, saugaus eismo, folkloro ir kitus neformalaus ugdymo užsiėmimus vaikams.

Rengėjams – dešimtys tūkstančių

Šiuo metu kauniečiai gyvena pagal dvi strategines vizijas: 2005–2015 m. ilgalaikį strateginį planą ir 2010–2012 m. trumpalaikį strateginį planą bei pagal abiejų planų atnaujinimus.

Rasti informacijos apie šiuos planus sudėtinga. Bejėgis net internetas. Viename kratinyje skirtingais šriftais surašyti ir sumaišytais pavadinimais pateikiami dokumentų rinkiniai mažai girdėti net kalbintiems savivaldybės darbuotojams.

Tiksliai suskaičiuoti, kiek ir ko čia pateikiama, sunku. Paskutiniame miesto tarybos posėdyje buvo atnaujinti dar du strateginiai planai.

Už šiuos planus atsakingas ES paramos ir strategijos skyriaus vedėjas Saulius Lukošius suskaičiavo, kad iš viso yra parengti du strateginiai planai su pakeitimais ir šešios sektorinės studijos. Jų parengimo kaina – 697 tūkst. litų.

Už tai, kad parengė dabartinį 2005–2015 m. ilgalaikį planą, privačiai bendrovei „Europos integracijos projektai“ (EIP) sumokėta beveik 68 tūkst. litų.

„Pirmas plano pakeitimas kainavo apie 70 tūkst. litų, antras pakeitimas – 60 tūkst. litų, trečias veiklos plano pakeitimas – 70 tūkst. litų, 2008–2010 m. strateginis planas – apie 50 tūkst. litų. Bet noriu pabrėžti, kad savivaldybė finansuoja tik apie 15 proc. kiekvieno projekto, tai išeina apie 11 tūkst. litų vienam projektui“, – apytikslius skaičius bėrė S.Lukošius.

Likusią sumą iš ES struktūrinių fondų administravo Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), o projektus rengė jau minėta privati bendrovė „Europos integracijos projektai“ (EIP).

Įtaria, kad dirbo studentai

S.Lukošius pareiškė, kad Kauno strategiją galima apibrėžti trimis žodžiais: mokslas, kultūra, verslas. Vis dėlto skyriaus vedėjas pripažino, kad gatvėje paklausti kauniečiai apie šią strategiją greičiausiai nežinos, nes „per mažas švietimas apie strateginius klausimus“.

Opozicinės Darbo partijos narys Rytis Šatkauskas trimis skambiais žodžiais apibrėžtą Kauno strategiją „mokslas, kultūra, verslas“ pavadino nesąmone. Anot jo, aukštąjį mokslą finansuoja valstybė, o su kultūra ir verslu Kaunas elgiasi visiškai priešingai strateginėms tezėms: kultūrai finansavimas mažinamas, o verslas apkraunamas mokesčiais.

Tarybos narys Gintautas Labanauskas, kuris yra Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas, prisipažino strateginiame plane paskaitęs tik jį dominančias vietas. Tai, ką perskaitė, G.Labanauskas apibūdino žodžiu „baisu“.

"Parašyta, kad „Kaunas yra vidaus vandens transporto centras, turintis visą infrastruktūrą keleivių, krovinių pervežimui“. Na, neturime mes krovininės infrastruktūros! Paskutinis krovinys pervežtas prieš trejus metus. „Mieste įsikūrusi Vidaus vandens kelių inspekcija“ – ji juk jau treti metai Klaipėdoje... Aš įsivaizduoju, kokių dalykų kitur yra prirašyta“, – įvertino strateginį planą tarybos narys.

Kai kurie miesto tarybos nariai pastebėjo, kad strateginiame plane yra net šešių metų senumo duomenų. „Gal Kauno strateginį planą rengė internete panaršę studentai?“ – svarstė politikai.

Bandydamas nuraminti tarybos narius, meras Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad ši strategija – ne tai, ko reikia miestui. Pasak jo, Kaunui reikėtų strateginio plano iki 2026 m.

Valdiškos pasakos

Dešimtmečio Kauno strateginis planas – daugiau nei 100 puslapių. 2010–2012 m. strateginis veiklos planas dar išsamesnis. 150 puslapių lentelių ir skambių frazių rinkinys primena komunistinę propagandinę literatūrą.

Kurti darnią ir veržlią visuomenę, ugdyti asmens vertybines orientacijas – sentencijos tarsi iš sovietinio vadovėlio apie darbo liaudies penkmečio planus.

Ypač įdomus strateginis tikslas – „gerinti miesto valdymo kokybę“. Tam bus „vystoma savivaldybės informacinė sistema, modernizuotas savivaldybės institucijų darbas ir užtikrintas jų išlaikymas“.

Ar „naujų kompiuterių, monitorių, spausdintuvų, skenerių bei programinės įrangos pirkimas savivaldybei“ gali būti vienas iš svarbiausių miesto strateginio tikslo uždavinių, abejotina.

Uždavinių apraše galima rasti ir daugiau įdomybių – savivaldybės administracijai išlaikyti plane numatoma skirti 26,7 mln. litų per metus. Tiek kauniečiams kainuoja 780 valdininkų – tai viena didžiausių sumų, minimų strateginiame 2010–2012 m. plane.

Su miesto tarybos nariais ir visomis valstybės institucijomis kauniečiams valdžia pernai kainavo beveik 40 mln. litų, o šiais metais plano suvestinėje numatyta 41 mln. litų – tokio pat dydžio skola susidariusi šiuo metu miesto biudžete.