KLIMATUI NEUTRALUS VILNIUS: DIDŽIAUSIAS DĖMESYS ENERGETIKOS IR TRANSPORTO SRITIMS

2025 m. Žalioji Europos sostinė Vilnius drąsiai žengia numatyta kryptimi – iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu, žaliu ir inovatyviu miestu. Šiuo metu rengiami konkrečių veiksmų ir investicijų planai, kaip pasiekti šio tikslo. Didžiausias dėmesys bus skiriamas energetikos ir transporto sritims.

Vilnius įsijungė į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) Žaliųjų miestų programą, kuria siekiama mažinti ar iš viso neutralizuoti miestų daromą poveikį klimatui ir kurti žalesnį ateities miestą.

Ruošiame veiksmų planą, kuris padės apjungti visas miesto žaliąsias iniciatyvas, įvertinti ir numatyti konkrečius veiksmus ir finansavimo šaltinius

„Vilniaus dalyvavimas Žaliųjų miestų programoje suteikia galimybę imtis konkrečių veiksmų, kurie padeda siekti klimatui neutralaus, žaliojo miesto tikslo įgyvendinimo. Kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko įgaliotais atstovais, gyventojais ir ekspertais ruošiame veiksmų planą, kuris padės apjungti visas miesto žaliąsias iniciatyvas, įvertinti ir numatyti konkrečius veiksmus ir finansavimo šaltinius“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Žaliojo miesto veiksmų planas bus Vilniaus kelrodis tampant klimatui neutraliu ateities miestu. Veiksmų planas suteiks daugiau galimybių pritraukti investicijų, įvairių fondų paramą.

S. Žiūros nuotr. 

„Taivanas, bendradarbiaudamas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, aktyviai prisideda prie Vilniaus pastangų modernizuoti viešąjį transportą: pasirašyta sutartis dėl 91 naujo troleibuso įsigijimo finansavimo, remiamas Žaliojo miesto veiksmų plano parengimas. Taivano patirtis ir pasiekimai žaliųjų technologijų srityje gali reikšmingai prisidėti prie Vilniaus ambicijos kurti žalesnę ateitį“, – mano Taivano atstovybės vadovas Lietuvoje Constance H. Wang.

Šis planas tiesiogiai siejasi su Vilniaus ambicija atstovauti 2025 m. Žaliąją sostinę ir iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko operacijų Baltijos šalyje vadovas Tomas Kairys sveikino Vilnių, pirmąjį miestą Baltijos šalyse, prisijungusį prie Žaliųjų miestų programos. Anot jo, rengiamas veiksmų planas padės nustatyti reikšmingiausias sritis ir investicijų poreikį bei galimybes įgyvendinti veiksmus, kurių reikia, kad Vilnius taptų tvarus ir žalias. „Šis planas tiesiogiai siejasi su Vilniaus ambicija atstovauti 2025 m. Žaliąją sostinę ir iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu. Vilniaus – puikus pavyzdys kitiems miestams“, – įsitikinęs T. Kairys.

S. Žiūros nuotr. 

Kuriant Žaliojo miesto veiksmų planą dalyvaus gyventojai, suinteresuotos grupė, ekspertai. Planas apims kietųjų atliekų tvarkymą, vandens ir išteklių tausojimą ir nuotekų tvarkymą, gatves ir apšvietimą, miesto transportą, viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančios energetikos plėtrą. Taip pat išmaniojo miesto idėją, socialinę ir gyventojų įtrauktį į miesto planavimo procesus. „Sričių daug, tačiau suprantame, kad turime nusistatyti prioritetus, todėl susitelksime į dvi sritis, kurios daro didžiausią įtaką mažinant CO2 emisiją ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir yra susijusios su triukšmu, oro ir vandens tarša, biologinės įvairovės nykimu. Tai transportas ir energetika“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis.

Anot I. Karužio, veiksmų plane atsispindės priemonės, kurių reikia norint pasiekti miesto užsibrėžtus tikslus. Plane numatytos priemonės siesis su darnaus judumo veiksmais, iškastinio kuro naudojimo šilumos gamyboje mažinimu, renovacijos skatinimu.

Veiksmų įgyvendinimo laikotarpis numatomas 3–7 metams.