KUR ŽADĖTOJI PIGI ŠILUMA?

Sostinės meras dar prieš pusmetį gyrėsi, kad savo rinkiminį pažadą vilniečiams 20 proc. sumažinti šildymo kainą įvykdė su kaupu. Dabar šiluma vėl sparčiai brangsta, bet išlikti poste dar 4 metus užsimojusio Remigijaus Šimašiaus ši problema jau nebedomina. Mat vilniečių išlaidos šildymui virsta savivaldybės įmonės pajamomis.

Meras nemelavo – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (Kainų komisija) tinklalapyje pateikti statistiniai duomenys rodo, kad nuo 2015 m. sausio iki 2018 m. sausio šilumos kilovatvalandės kaina Vilniuje sumažėjo nuo 6,94 cento iki 5,05 cento. Bet dabar už lango spalis, ir Kainų komisijos tinklalapyje nurodyta kaina už kilovatvalandę – jau 5,41 cento, t. y. 6,65 proc. didesnė negu sausį.

Ne mero nuopelnai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad šilumos kainos visoje Lietuvoje nuo 2014–2015 m. sezono aukštumų drastiškai mažėjo dėl plečiamos šilumos gamybos iš biokuro ir kritusios gamtinių dujų kainos. O šiuo metu, pasak asociacijos vadovo, šilumos kilovatvalandės kainos "dugnas" jau pasiektas ir ryškėja ta pati brangimo tendencija kaip ir kitose energijos rūšyse. Tas pabrangimas neišvengiamai pasiekia ir vartotojus.

"Bet kuo čia dėta savivaldybė? – stebėjosi V.Lukoševičius. – Kainas reguliuoja valstybinė Kainų komisija, ir ačiū Dievui, kad ji tapo atspari populistiniams žaidimams, kai politikai prieš rinkimus nori savo valdomose įmonėse šiek tiek pamažinti paslaugų kainas. Tai yra apsauga ir patiems šilumos tiekėjams, nes tokie politikų norai gali net sužlugdyti įmonę, kaip yra buvę praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. O konkrečiai Vilniuje Kainų komisija atliko tyrimą ir rado "Vilniaus energijos" per dideles ankstesnių metų pajamas, todėl kainas perskaičiavo ir liepė kompensuoti vartotojams permoką. Dabar visi žino, kad su Komisija pasiginčyti galima tik dėl nedidelių pozicijų, nes ji skaičiuoja realias šilumos gamintojų sąnaudas. Matyt, todėl ir politikai jau nedrįsta dalyti pažadų apie kainų sumažinimą."

Žvelgiame į šilumos kainų dinamiką: 2016 m. sausį šiluma Vilniuje kainavo 6,46 ct/kWh, tai yra 6,92 proc. mažiau nei prieš metus. Tuo metu dujų kaina buvo žemumose, o, kaip žinome, sostinėje daugiau kaip pusė šilumos gamybai naudojamo kuro yra gamtinės dujos.

2016 m. spalį driokstelėjo V.Lukoševičiaus minėtas Kainų komisijos sprendimas: "Vilniaus energija" privalo grąžinti vilniečiams jų permokėtas lėšas, kadangi apie 24 mln. eurų 2012–2014 m. šilumos gamintojo patirtų sąnaudų pripažintos nepagrįstomis. Komisija nurėžė bazinę šilumos kainą maždaug 23 proc. ir gruodį vilniečiai už šilumos kilovatvalandę mokėjo po 4,31 cento. Tokia kaina turėjo galioti iki 2017 m. kovo pabaigos, kai baigėsi savivaldybės ir prancūzų investuotojų sutartis dėl jų valdomos "Vilniaus energijos" veiklos išsinuomotame sostinės šilumos ūkyje.

Saviškiai godesni

R.Šimašius tuomet viešai gyrėsi, kiek daug pastangų teko įdėti įtikinėjant Kainų komisiją, kad imtųsi tramdyti "Vilniaus energijos" piktnaudžiavimą bei vilniečių apiplėšinėjimą. Jis tikino, kad sugrąžinusi miesto šilumos ūkio valdymą savo kontroliuojamai bendrovei "Vilniaus šilumos tinklai", savivaldybė toliau aktyviai bendradarbiaus su Kainų komisija ir Energetikos ministerija, siekdama "geriausios šilumos kainos vilniečiams".

Tačiau "Vilniaus šilumos tinklai", dar besirengdami perimti šilumos ūkį, Kainų komisijos prašė nustatyti 22,2 proc. didesnę bazinę kainą nei "plėšikės" "Vilniaus energijos". Kainų komisija pernai balandį nustatė tik 13 proc. didesnę bazinę kainą – 4,63 ct/kWh (be PVM) 3 metų reguliavimo periodui.

6,65 proc. – tiek šilumos kaina vilniečiams ūgtelėjo nuo šių metų sausio iki spalio.

Faktinės kainos skiriasi kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo kintamos dedamosios, kurią sudaro atitinkamo laikotarpio kuro ir pirktos šilumos kainos. Taigi, 2017 m. gruodį kilovatvalandė vilniečiams su PVM kainavo 5,01 cento, 2018 m. sausį – 5,05 cento, vasarį – 5,06 cento, kovą – 5,07 cento, rugsėjį – 5,13 cento, o spalį – jau 5,41 cento.

Ankstinamas sezonas

Vilniečiai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo 2015 m., kai prie sostinės vairo stojo R.Šimašiaus vadovaujami liberalai, šildymo sezonas mieste prasideda vis anksčiau ir anksčiau. Tik klausimas, ar valdžia taip rūpinasi miestiečių gyvenimo kokybe, ar kad kuo daugiau pinigėlių iš vartotojų kišenių atitektų šilumos tiekėjui.

Šiemet savivaldybė, nepaisydama sinoptikų prognozuoto šilumos pliūpsnio, davė komandą "Vilniaus šilumos tinklams" užkurti katilus rekordiškai anksti – spalio 4 d. Vilniečiai tikrai gyveno "kokybiškai" – su šiltais radiatoriais ir atidarytais langais, nes lauke oras dieną įkaisdavo virš 20 laipsnių. Bet vargu ar žmonės padėkos miesto valdžiai, kai gaus sąskaitas už šildymą spalį. Juolab kad tokiais pat šildymo sezono pradžios kriterijais besivadovaujantis Kauno miestas sutaupė savo gyventojams pinigų, pradėjęs jį tik spalio 19-ąją.

Nemato jokių pastangų

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas, energetikos ekspertas Martynas Nagevičius teigia, kad savivaldos politikai šilumos kainas galėtų paveikti savo kontroliuojamose įmonėse plėsdami jos gamybą iš pigesnio kuro, skatindami konkurenciją, inicijuodami renovacijos projektus.

"Vartotojams ne tiek svarbi šilumos kilovatvalandės kaina, kiek sąskaitos už šilumą dydis, o sąskaita priklauso nuo to, kiek namas suvartoja šilumos. Renovuoti namai jos vartoja gerokai mažiau, bet šioje srityje iš Vilniaus savivaldybės nematėme jokių didelių iniciatyvų, tik tiek, kiek apskritai valstybėje tos renovacijos vyksta", – apgailestavo ekspertas.

Be konkurencijos

Be to, Vilniaus valdžia, užuot skatinusi konkurenciją šilumos gamyboje, dažnai elgdavosi ir tebesielgia atvirkščiai.

"Anksčiau "Vilniaus energija" keldavo labai aukštus techninius reikalavimus naujų šilumos gamintojų prisijungimams prie jos išsinuomotų tinklų, o dabar tą tradiciją perėmė "Vilniaus šilumos tinklai". Formalias kliūtis kelia net ir pati savivaldybė, – akcentavo M.Nagevičius, pateikdamas įmonės "Eurovistos investicijos" pavyzdį. – Investuotojas turi leidimą statyti biokuro kogeneracinę jėgainę, pats siūlo nutiesti apie kilometrą vamzdynų, kad prisijungtų prie miesto tinklų šalia TE-3 elektrinės Gariūnuose. Bet savivaldybė tiesiog piktybiškai nederina žemės sklypo naudojimo būdo."

Pasak eksperto, kitų metų pabaigoje radikaliai padidinti konkurenciją Vilniaus šilumos energijos rinkoje galėtų šiuo metu valstybės įmonių grupės "Lietuvos energija" statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė, deginsianti atliekas ir biokurą. Ji galėtų pagaminti net 40 proc. Vilniui reikalingos šilumos (pernai iš nepriklausomų gamintojų buvo nupirkta 29,2 proc. sunaudotos šilumos) ir turėtų ją pardavinėti pigiau nei kiti konkurentai.

"Nebent galingas valstybinis koncernas sugebėtų užspausti valdžią pakeisti įstatymą ir atleisti jį nuo konkurencijos, – ekspertas neatmetė ir tokios galimybės, nes tokių kalbų jau girdėti ministerijos koridoriuose. – Lietuvoje tai būtų ne pirmas kartas, kai sugalvojama gražių pavadinimų apie neva strateginę projekto svarbą ar mistinius valstybinius interesus ir laužomos taisyklės. Bet tokiu atveju savivaldybė turėtų priešintis iš principo, nes atleidimas nuo konkurencijos reikštų, kad toks paslaugos teikėjas iš miestiečių susirinks tiek pinigų, kiek jam reikės, o ne tiek, kiek pavyktų parduodant šilumą konkurso būdu."