„Mes kalbamės, diskutuojame su jais (savivaldybe – BNS), bet noriu pabrėžti, kad savivaldybės turi šį procesą koordinuoti, planuoti sistemingai, ir ne birželio mėnuo yra tinkamas laikas spręsti moksleivių priėmimą“, – šią savaitę per Vyriausybės valandą  Seime kalbėjo R. Popovienė.

Pasak jos, sprendimus dėl vietų mokyklose savivaldybės turėtų priimti dar sausį.

„Mes kalbamės su savivaldybe, kad jau tada reikia pradėti žiūrėti, skaičiuoti ir spręsti, ieškoti tam tikrų sprendimų, ar atidaryti naujas klases, ar nuomoti patalpas, ar statyti modulius, ar tiesiog planuoti infrastruktūrą“, – sakė ministrė.

Kaip BNS informavo Vilniaus miesto savivaldybė, į I, V, IX ir XI klases Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose šiemet pateikta 24,5 tūkst. prašymų, šios savaitės duomenimis, apie 23,5 tūkst. iš jų priimti į mokyklas.

„Kvietimų į savivaldybės mokyklas dar negavę apie 500 vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta Vilniuje, ir beveik 400 vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra kitose savivaldybėse“, – BNS atsiųstame komentare teigia savivaldybė.

Pasak R. Popovienės, skundų iš sostinės mokinių tėvų sulaukia ir ministerija.

„Dauguma jų yra dėl to, kad mažai komunikuojama, nėra atsakoma, nėra kalbamasi su tėvais ir dėl to kyla labai daug problemų“, – sakė ministrė.

Savivaldybės teigimu, priėmimo į jai pavaldžias mokyklas procesas nėra pasibaigęs. Procesas yra padalintas į etapus, iš kurių kiekvienas susideda iš prašymų pateikimo ir koregavimo, prašymų nagrinėjimo ir kvietimų mokytis siuntimo.

Mažai komunikuojama, nėra atsakoma, nėra kalbamasi su tėvais ir dėl to kyla labai daug problemų.

„Kiekvienai etapo sudedamajai daliai turi būti skirtas laiko, todėl visas procesas yra ilgas, trunka visą vasarą“, – aiškina sostinės atstovai.

Anot jų, didysis priėmimo į Vilniaus mokyklas srautas įvyksta per visą birželį, per mėnesį išsiųsti šeši kvietimai mokytis, naujausias – praėjusį ketvirtadienį.

„Vėlesniam nagrinėjimui įprastai lieka apie kelis šimtus prašymų per visą savivaldybės teritoriją, individualios situacijos išsprendžiamos per rugpjūtį“, – teigia savivaldybė.

Pasak jos, Vilniuje priėmimas į mokyklas vykdomas teritoriniu principu – pirmiausia priimami mokyklai priskirtoje teritorijoje deklaruoti vaikai, vėliau, jei lieka laisvų vietų, vaikai, gyvenantys kitoms savivaldybės mokykloms priskirtose teritorijose, o galiausiai, jei dar lieka laisvų vietų, gali būti priimti ir Vilniaus mieste gyvenamosios vietos nedeklaravę vaikai.

Savivaldybės duomenimis, pernai 76 proc. mokinių į pasirinktas mokyklas pakviesti pirmu prioritetu, 16 proc. – pagal antrą prioritetą ir 8 proc. – pagal trečią.

Kaip rašė BNS, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia centralizuotą vaikų priėmimo į mokyklas informacinę sistemą ir skatina savivaldybes nuo metų pradžios planuoti vietas ugdymo įstaigose.