Sąskaitos už šildymą jau pakeliui į vilniečių namus. Savaitgalį jos buvo atspausdintos, sudėtos į vokus, užklijuotos ir atiduotos į platinimo tarnybos rankas – brangiausio šildymo sezono karuselė įsisuko.

Vilniečiai šalo, bet nesiskundė

"Žmonės bus nemaloniai nustebinti – garantuoju. Aš pats nustebintas", – prisipažino bendrovės "Vilniaus energija" komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai priversti mokėti ne 14,75 cento už 1 kWh kaip pernai, bet 22,56 cento – šilumos kaina sostinėje pabrango 53 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė neskubėjo pradėti brangiausio istorijoje šildymo sezono. Pernai jam startas buvo duotas spalio 15-ąją, šiemet – penkiomis dienomis vėliau.

Tačiau kitaip nei ankstesniais metais, vilniečiai tyliai kentė žemą kambarių temperatūrą ir šilumos nereikalavo. Žmonės stengėsi bent šiek tiek nutolinti kaip ant mielių išaugusias šildymo sąskaitas.

Tačiau jos neišvengiamos. Jau šią savaitę į miestiečių pašto dėžutes įkris balti vokai. Siuntėjas – "Vilniaus energija".

Realių skaičių dar nežino

Smarkiai šoktelėjusios šilumos kainos – jau faktas. Telieka melsti šalčiais nesispjaudančios žiemos, kitaip pinigines tektų paploninti dar labiau.

Kokio dydžio mokesčiai už šildymą laukia vilniečių, galima tik nujausti ar preliminariai apskaičiuoti, tačiau realių skaičių nežino niekas. Tarkime, už vieno kambario buto šildymą pernai mokėję 130 litų, dabar vilniečiai turės pakloti 200 litų.

"O kas, jei žiema šaltesnė? Šis skaičiavimas iškart prarastų prasmę", – atkreipė dėmesį R.Germanas. Tokiu atveju šildymas žmones, ypač gyvenančius senos statybos daugiabučiuose, įstumtų į bankrotą.

"Dar 1991 m. profesionalams nekilo klausimų dėl namų renovavimo, buvo parengta Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa, tačiau nieko ta kryptimi nebuvo daroma. Kai valstybė veikia prieš save, ką mes galime pasiekti? Galbūt krizė privers atsitokėti ir elgtis kitaip, nes jau priėjome liepto galą", – konstatavo R.Germanas.

Akmenys į valdžios daržą

2,5 mln. litų – tiek lėšų pagal praėjusių metų tarifą kasdien išeina į orą.

Net viduržiemį nemodernių ir neekonomiškų namų balkonuose temperatūra sienos paviršiuje siekia dešimt laipsnių šilumos.

"Mes šildome orą, o tuo metu valstybė nieko nedaro. Net nepanašu, kad ji įgyvendintų 2005 m. strategiją, nes nevykdo nė vieno jos punkto: geros sąlygos renovuoti namus nesudarytos, naujai pastatyta Panevėžio termofikacinė elektrinė nedirbo nė valandos, komunalinių atliekų deginimo gamyklos Vilniuje jau greičiausiai nebus. Strategijoje numatoma iki 2015-ųjų modernizuoti šilumos tiekimo sistemą, pakeisti iki 75 proc. esamų vamzdynų, tačiau tam įgyvendinti net nėra sudarytos programos", – vardijo R.Germanas.

Finansavimas pristabdytas

Norą atnaujinti savo būstą pernai vykdytoje apklausoje yra išreiškę 71 proc. apklaustų daugiabučių namų gyventojų. Vilniečių nuomone, pagrindinė daugiabučio atnaujinimo nauda – sumažėję mokesčiai už šildymą.

Atnaujinus pastatą, namas esą tampa jaukesnis ir patogesnis. Be to, pakyla jo rinkos kaina.

Tačiau daugiabučių namų gyventojai nenori būsto renovuoti tik iš savo kišenės, o valstybė paramą renovacijai yra sustabdžiusi.

Nuo 2005 m., kai buvo pradėta renovacijos programa, iki dabar Vilniuje visiškai renovuota 18 daugiabučių, dešimt iš jų – šiemet.

Investicijų suma pagal šiuo metu įgyvendinamus ir jau įgyvendintus projektus Vilniaus mieste siekia 22,7 mln. litų. Ši suma yra beveik 14 mln. litų mažesnė nei investicijos renovacijai Panevėžyje.

Visoje šalyje iki šiol įgyvendinti 306 investiciniai projektai. Jiems skirta investicijų suma siekia 139 mln. litų.

Skaičių pasiutpolkė

Bendra šildymo ir karšto vandens suma už spalį visiems Vilniaus gyventojams šoktelėjo 3,5 mln. litų.

Už 2007 m. spalį vilniečiai už šildymą sumokėjo 18,5 mln. litų. Su visomis įstaigomis ir institucijomis siekė 26,3 mln. litų.

Už 2008 m. spalį vilniečiai už šildymą sumokės 22 mln. litų. Su visomis įstaigomis ir institucijomis suma siekia 31,2 mln. litų.

Vilniečiai už šildymą gali mokėti visus metus

Nuo 2008 m. spalio 1 d. žmonės gali pasirinkti mokėjimo planą "Pastovus sutartinis mokėjimas".

Šis mokėjimo planas skirtas buitiniams šilumos vartotojams, norintiems planuoti savo išlaidas šildymui ir karštam vandeniui. Tai leidžia išskaidyti mokėjimą vienodomis dalimis per visus metus, taip sumažinant mokesčių naštą šildymo sezonu.

Šilumos vartotojui iš anksto žinomas mėnesinio mokesčio už šildymą ir karštą vandenį paslaugos dydis.

Pasirinkimo dėl naujojo mokėjimo plano su daugiabučio namo kaimynais derinti nereikia, tai – kiekvieno kliento asmeninis apsisprendimas.

Pavyzdžiui, 60 kv.m buto šildymas pasenusiame ir neefektyviai šilumos energiją naudojančiame daugiabutyje vieną žiemos mėnesį kainuoja 400 litų. Už karštą vandenį ir cirkuliaciją kas mėnesį visus metus mokama po 100 litų – žiemą bendra sąskaita siekia 500 litų. Pagal "Pastovaus sutartinio mokėjimo" planą tokio buto gyventojas visus metus kas mėnesį vidutiniškai mokėtų apie 267 litus.

"Pastovų sutartinį mokėjimą" pasirinkę gyventojai, gaunantys kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, paramos nepraras. "Vilniaus energijos" specialistai, skaičiuodami individualų atsiskaitymo už šilumą mokėjimo dydį, įtraukia ir gyventojui priklausančią kompensaciją.

Pateikus prašymą šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, galima grįžti prie įprastinės atsiskaitymo su šilumos tiekėju tvarkos. Atsiskaitymo tvarka gali būti keičiama ne dažniau kaip kartą per metus.