Netrukus į kosmosą bus paleisti visi programos "Galileo" palydovai. Vienas jų bus pavadintas Danielės vardu – devynmetės iš Vilniaus garbei.

Ugnės Karaliūnaitės nuotr.

Europos Komisija (EK) pasilengvino užduotį išrinkti lietuvišką palydovo pavadinimą ir organizavo konkursą, kuriame rungėsi 9–11 metų moksleiviai. Vaikai galėjo pristatyti piešinius kosmoso tema, o nugalėtojui teko ne tik spalvingas sertifikatas, bet ir garbė, kad kažkur aukštai iškeltas palydovas, pavadintas jo vardu.

EK sulaukė apie 200 darbų, iš kurių 35 gulė ant griežtos komisijos stalo. Komisijos narys, grafikas, vaikų knygų iliustratorius Kęstutis Kasparavičius teigė, kad darbas buvo sunkus, bet ir įdomus.

"Kai kurių vaikų darbų naudotos technikos negalėjau suprasti net pats būdamas dailininkas. Piešiniuose jie naudojo siūlus, popierių, makaronus ir net sagas. Iš šių darbų būtų galima pasimokyti ir profesionaliems menininkams", – vaikų išradingumu stebėjosi grafikas.

Komisijos narė "Tele bim-bam" darželio savininkė Neringa Čereškevičienė buvo maloniai nustebinta vaikų piešinių. "Kai kurie nupiešti ne tokia spalva, kokia aš pieščiau. Mintys apie kosmosą gali nukelti į visai kitokius pasaulius", – šypsojosi moteris.

Kruopščiai atrinkus piešinį, nugalėtoja paskelbta devynmetė Vilniaus Simono Daukanto mokyklos moksleivė D.Gedminaitė. Būtent Danielės vardu ir bus pavadintas vienas projekto "Galileo" palydovų.

Mergaitė pasakojo, kad piešinį kūrė įvairia technika – tepė dažais, dėjo siūlių, klojo staltiesę. Danielė prisipažino, kad piešinio pavadinimą "Raudonosios planetos elektrinė srovė" padėjo sugalvoti mama.

Danielė sakė, kad visai norėtų apsilankyti kosmose, o ir jos vardo suteikimas palydovui – jai didelė garbė. "Būtų įdomu patekti į kosmosą. Nepažįstu nė vieno vaiko, kuris turėtų savo palydovą", – atsiėmusi nugalėtojos sertifikatą ir statulėlę kalbėjo mergaitė.

Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus džiaugėsi EK organizuotu konkursu ir susiejo kosmosą ir vaikus. "Kosmosas – vis dar mūsų svajonė ir ateitis. Vis dar iššūkiu lieka išsilaipinimas Mėnulyje ir Marse. Tai gali pasiekti mūsų vaikai", – kalbėjo specialistas.

V.Tomkus aiškino, kad "Galileo" projektas – tai Europos palydovinės navigacijos sistema, panaši į dabar veikiančią Amerikos GPS palydovų sistemą. "Ji turėtų būti tikslesnė, ji bus plačiau taikoma civiliniame sektoriuje, ypač transporte. Pavyzdžiui, automatinis lėktuvų nusileidimas", – pasakojo pašnekovas. Taip pat "Galileo" palydovai bus naudojami energetikoje, tvariojoje žemdirbystėje. "Kartais net neatkreipiame dėmesio, kad važiuojantis automobilis naudojasi kosmoso paslaugomis. Kosmose esančių įrenginių veikimą galime justi ir mobiliuosiuose telefonuose", – teigė V.Tomkus.

Lietuvą kosmose jau garsina Marse esantis krateris Alytus, keletas asteroidų lietuviškai vardais ir kometos. "Ypač aktyvūs Lietuvos kometų ieškotojai. Turime ir Černiaus kometą, ir dar daugiau. Lietuvių astronomai stebi daugelį mažųjų kosmoso kūnų ir juos medžioja, – pasakojo Kosmoso asociacijos direktorius.