Socialines pašalpas gavusi kaunietė už pusę milijono litų nusipirko butą miesto centre. Kauno apylinkės teismas nagrinėja jos baudžiamąją bylą dėl neteisėto praturtėjimo, o Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Abejotina pinigų kilmė

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) tirti romų tautybės R.P. piniginius reikalus ėmėsi, kai gavo informacijos iš Kriminalinės policijos biuro.

Paaiškėjo, kad kaunietė per dvejus metus iš nežinomų šaltinių gavo beveik pusę milijono litų. Už juos moteris įsigijo butą E.Ožeškienės gatvėje, Kaune.

Anot inspekcijos, šių pinigų ir įsigyto nekilnojamojo turto kaunietė nedeklaravo ir mokesčių nesumokėjo. R.P. nesutiko su Kauno AVMI priskaičiuota beveik 170 tūkst. litų mokesčių suma ir patikrinimo aktą apskundė, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartimi patvirtino mokesčių administratoriaus sprendimą.

Gavo tūkstantines paskolas?

Inspekcijai įvardijus, kad 472,6 tūkst. litų R.P. gavo iš nežinomų šaltinių, moteris pareiškė, kad tai– palikimas, dovanos ir paskola. Pavyzdžiui, 250 tūkst. litų ji sakė pasiskolinusi iš savo tetos, kuri gyvena Austrijoje, o kitą dalį sutaupiusi pati.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenimis, 2010 m. balandį R.P. apklausos protokole pateikė kitokią versiją, kaip už 450 tūkst. litų nusipirko butą E.Ožeškienės gatvėje. Tuomet ji teigė, kad 250 tūkst. litų butui pirkti davė jos buvęs vyras, o po 50 tūkst. litų skyrė dvi tetos ir mama.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, apklausti liudytojai ir jos mama nurodė, kad niekada jokių piniginių lėšų R.P. neskolino.

Bando gudrauti

"Dažniausiai įtariami neteisėtai praturtėję asmenys, bandydami pagrįsti savo turto įsigijimą, teigia iš anksčiau turėję ne banko įstaigose laikomų pinigų arba griebiasi paskolų priedangos. Šiuo atveju turėtas 200 tūkst. litų santaupas mokesčių mokėtoja privalėjo deklaruoti 2003 m. per vienkartinį gyventojų turto deklaravimą, bet to nepadarė. Dėl gautos 250 tūkst. litų paskolos iš užsienio pagrįstumo teko kreiptis į Austrijos mokesčių administratorių, tačiau tokių duomenų jis neturėjo", – aiškino Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.

Nustatyta, kad iki 2006 m. R.P. galėjo turėti tik apie 25 tūkst. litų santaupų. Moteris viena augina du nepilnamečius vaikus, neturi realaus pragyvenimo šaltinio.

Ji 2006–2008 m. gyveno iš socialinių pašalpų, pinigų gavo ir pardavusi nekilnojamojo turto bei automobilį. Tuo laikotarpiu pirktas ne tik butas E.Ožeskienės gatvėje, bet ir automobilis. Tyrėjams taip ir nepavyko atsakyti į klausimą, iš kur moteris tam turėjo pinigų.

Paaiškėjo, jog R.P. 2006 m. gavo 1,7 tūkst. litų pajamų ir patyrė apie 107 tūkst. litų išlaidų, 2007 m. – per 300 litų pajamų bei 22 tūkst. išlaidų, 2008 m. – vos 102 litus pajamų ir 472 tūkst. litų išlaidų.

Retas atvejis

Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė, paprašyta pakomentuoti šį atvejį, negalėjo patvirtinti, kad minėta moteris gauna pašalpas, nes ji apie tyrimą nežinojo.

A.Sudžiuvienė aiškino, kad kreipdamasis dėl socialinės paramos asmuo paprastai privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės registrų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių.

"Kreipimosi metu asmuo, prašantis socialinės paramos, savo parašu patvirtina, kad duomenys apie anksčiau deklaruotą turtą nepasikeitė. Jeigu jis informuoja, kad duomenys apie anksčiau deklaruotą turtą pasikeitė, vyksta naujas turto vertinimas", – kalbėjo A.Sudžiuvienė.

Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, socialinė parama sustabdoma, tačiau tokius atvejus vedėja vadino išimtiniais.

"Apie galbūt neteisėtai vykdomą veiklą ar gaunamas pajamas informuojame atsakingas institucijas. Jeigu informacija pasitvirtina, asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą", – teigė A.Sudžiuvienė.