Nitratais užterštas kas dešimtas šachtinis šulinys Kauno mieste ir kas penktas Kauno rajone. Tai rodo Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) atlikti tyrimai.

Kyla rizika

"Toks vanduo gali būti ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus", – perspėjo KVSC vyriausiasis specialistas Robertas Jakimonis.

Anot jo, dėl didesnio nitatų kiekio padidėja methemoglobinemijos rizika. Tai liga, kuri apsunkina deguonies pernešimą iš plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dusulys, pamėlsta oda. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai ir gali ištikti mirtis.

"Būtent todėl raginame visus gyventojus kiekvienais metais išsitirti savo šachtinių šulinių vandenį, jeigu jį geria ir vartoja maistui ruošti", – teigė R.Jakimonis.

Specialistas pabrėžė, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. "Jie nepašalinami nei virinant, nei buitiniais vandens filtrais. Būtina žinoti, kad virinant vandenį nitratai nesunaikinami, priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinant išgaruoja dalis vandens", – aiškino R.Jakimonis.

KVSC duomenimis, Kauno apskrityje mirčių dėl nitratų ir nitritų nėra buvę nuo 2003 m. Pastaraisiais metais oficialiai neužfiksuota ir apsinuodijimų šiomis cheminėmis medžiagomis.

Pernai Lietuvoje beveik trečdalio tikrintų šulinių vandenyje nustatyta per didelė nitritų ir nitratų koncentracija. Leidžiama nitritų koncentracija viršyta 56 šulinių vandenyje, nitratų koncentraciją – 900 šulinių. 2012 m. Lietuvoje nustatytas vienas apsinuodijimo nitritais ir nitratais atvejis.

Viršyta septynis kartus

Pernai Kauno mieste nitratų norma viršyta tik viename šulinyje iš devynių patikrintų, tačiau ji buvo didesnė net pusantro karto. Vilijampolės seniūnijoje nitratų vertė siekė 78,1 mg/l, o leidžiama tik 50 mg/l.

Iš 44 Kauno rajone praėjusiais metais tikrintų šachtinių šulinių net dešimtyje nitratų kiekis viršijo normas, o viename rastas didesnis, nei leidžiama, nitritų kiekis.

Daugiausia nitratų Kauno rajone aptikta šulinyje, esančiame Stabaunyčiaus kaime, Babtų seniūnijoje. Čia nitratų koncentracija normą viršijo beveik dvigubai – 87,6 mg/l.

Didžiausia nitratų koncentracija geriamajame vandenyje Kauno apskrityje pernai užfiksuota Raseinių rajono Ariogalos seniūnijoje esančiame Grajauskų kaime. Ji normą viršijo beveik septynis kartus ir siekė net 335,4 mg/l.

Nitratų neišvalysi

R.Jakimonis sakė, kad taršos nitratais šulinio vandenyje galima išvengti apdairiai parenkant vietą šuliniui arba bandyti kasti gilesnius šulinius.

"Vanduo visada bus užterštas, jeigu jis į šulinį tekės iš tręšiamų daržų ir laukų, tvarto ar teršiamo kiemo, todėl kasti šulinį reikia aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Aplink šulinį visada paliekama penkų metrų spindulio netręšiama ir neteršiama pievelė – svarbiausioji sanitarinės apsaugos zona", – pasakojo specialistas.

Tvartas, išvietė, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio, ne arčiau kaip už 15–25 m.

"Nitratų nesumažės, jei šulinį valysite ar išsemsite vandenį", – tikino R.Jakimonis.