Praėjus beveik 30 metų po paskutinės Laisvės alėjos rekonstrukcijos, kitąmet viliamasi pradėti vėl iš esmės pertvarkyti Kauną garsinančią gatvę.
Įvairių laikotarpių ženklai
Laisvės alėjos rekonstrukcijos techninį projektą rengianti Šarūno Kiaunės projektavimo įmonė laukia, kada jį apsvarstys miesto politikai ir kada galiausiai prasidės pirmasis darbų etapas – atkarpos nuo Vilniaus gatvės iki Centrinio pašto rekonstrukcijos darbai. Planuojama, kad darbai prasidės kitąmet ir truks metus.
„Laisvės alėjos įvaizdis turėtų smarkiai pasikeisti. Idėjų daug, bet ar viskam užteks pinigų, kas bus įgyvendinta, nežinau“, – lyg ir dvejojo architektas Šarūnas Kiaunė, vienas projekto autorių.
„Stengsimės sugrąžinti praeities ženklus, istorinius sluoksnius“, – pagrindinės Kauno gatvės ateities viziją trumpai apibendrino pašnekovas.
Jo nuomone, dabartinė Laisvės alėja yra praradusi bulvaro įvaizdį, ji dabar – tarsi viena aikštė su vienoda danga, vienodomis mažosios architektūros formomis.
„Žinoma, sovietmečiu rekonstruotoje Laisvės alėjoje buvo sukurta daug gražių elementų, – vyresnių kolegų darbo nenubraukė Š.Kiaunė. – Matome, kas pasitvirtino, kas ne, kai ką tobuliname.“
Sovietinis tarpsnis naujame projekte labiausiai atsispindės S.Daukanto gatvėje: išliks visų pamėgtas fontanas, kai kurie gatvės elementai.
Caro laikų alėjos laikotarpį primins arklių tramvajaus, vadinamosios konkės, bėgiai, iliustruodami tikrąją unikalią alėjos istoriją, kai ja riedėjo arklių tempiami vagonėliai.
Konkės bėgiai Laisvės alėja bus nutiesti nuo Trakų iki Vilniaus gatvių. Planuojama, kad jais važinės šiuolaikiniai elektra varomi vagonėliai. Ateityje, manoma, bėgiai galėtų būti nutiesti ir iki Rotušės aikštės.
Alėja bus skirta pėstiesiems, visiškai pritaikyta neįgaliesiems. Planuojama, kad konkės vagonėliai bus skirti ir pramogai, ir susisiekimui – juk bendras Laisvės alėjos ilgis beveik du kilometrai. Šalia bėgių drieksis dangoje nužymėtas dviračių takas.
Pratęs gatvių kontūrus
Pirmiausia rekonstruoti suplanuotoje Laisvės alėjos atkarpoje nuo Vilniaus gatvės iki Centrinio pašto, carinio ir tarpukario laikotarpių istoriniams akcentams bus skirta nemažai dėmesio. Architektai išnagrinėjo ne vieną istorinę nuotrauką, kurioje matyti, kaip anuomet atrodė alėja sankirtoje su Vilniaus gatve, atliko išsamią istorinę laikotarpių analizę. Sugrąžinti praeities ženklus patarė ir paveldosaugos specialistai.
Rekonstruojant Laisvės alėją, siūloma pertvarkyti ir eismo mazgą, kuriame susilieja Šv.Gertrūdos, E.Ožeškienės gatvės ir Savanorių prospektas. Važiuojamoji dalis priešais Kauno miesto apylinkės teismo pastatą kiek praplatės, neliks linkio, kurį apvažiuoja iš Šv.Gertrūdos gatvės link E.Ožeškienės gatvės judantis transportas.
Be to, siūloma vizualiai pažymėti ankstesnes važiuojamąsias gatvių dalis. Granitinė vientisa Laisvės alėjo danga tęsis iki Savanorių prospekto. Architektai taip pat siūlo atitinkama danga pažymėti ir Vilniaus gatvės tąsą į Savanorių prospektą.
Nors į Laisvės alėjos projekto apimtis tai neįeina, architektai siūlo ateityje pertvarkyti ir Šv.Gertrūdos gatvę, suformuojant šaligatvį pėstiesiems, kurio šiuo metu nėra.
Skėčiai nuo lietaus
Modernioje gatvėje bus ir daugiau praeitį menančių elementų. Pavyzdžiui, sankryžoje priešais buvusią „Dainos“ kavinę stovėjo kioskas, čia pat gatvėje – šviestuvas, Šv. Gertrūdos ir Vilniaus gatvių kampe – geriamojo vandens hidrantas. Tai nereiškia, kad bus atkurti identiški čia stovėję objektai, tačiau jie bus pažymėti šiuolaikiškai.
Be istoriją menančių elementų, bus ir visiškai naujų. Pavyzdžiui, savaime išsiskleidžiantys skėčiai liepų alėjoje saugos nuo lietaus, o laikinosios prekybos paviljonus – nuo saulės.
Projekte numatyta, kad kiekvienas Laisvės alėjos kvartalas bus suvokiamas kaip atskiras gatvės elementas, turintis pradžią ir pabaigą. Ties sankryžomis su skersinėmis gatvėmis grindinyje bus matyti tokie pat užapvalinimų, kokie buvo tarpukariu.
Be to, grindinio dangoje matysis, kuri dalis kadaise buvo skirta transportui, kuri – pėstiesiems. Žinoma, kopti ant aukštų šaligatvių, kaip kadaise, nereikės. Zonos bus išskirtos tik grindinio spalva, išdėstymo raštu.
Būtina rūpintis įvaizdžiu
Š.Kiaunė įsitikinęs, kad, siekiant maksimalaus rezultato, reikėtų atnaujinti ne tik pačią alėją, bet ir gretimus kvartalus. Tai yra ne tik iš alėjos matomus namų fasadus, bet ir vidinius kiemus, privažiavimo gatveles prie namų.
„Kai Laisvės alėja važiavo transportas, patekti į namus galima buvo iš alėjos pusės. Jai tapus pėsčiųjų gatve, tinkamos privažiavimo gatvelės prie namų iš Kęstučio bei K.Donelaičio gatvių taip ir nebuvo įrengti“, – didelę spragą regi architektas.
Įrengti tinkami įvažiavimo keliukai į kiemus, sutvarkyti kvartalai, Š.Kiaunės įsitikinimu, labiau atgaivintų Laisvės alėją.
Be to, projekto autorius mano, kad nepakaks vien rekonstruoti gatvę. Miestas, architekto nuomone, turi pasistengti, kad ir namų fasadai bei vitrinos atrodytų deramai. Pavyzdžiui, galėtų atsirasti kokia nors įstaiga, kuri rūpintųsi tvarka alėjoje ir jos įvaizdžiu. Politikai turėtų priimti sprendimus, įpareigojančius verslininkus laikytis bendros koncepcijos ir reikalavimų.
„Reikia, kad kažkas prižiūrėtų, jog neatsirastų atsitiktinių objektų – reklamų, skulptūrų“, – siūlo užbėgti už akių galimam chaosui architektas.
|
Rekonstrukcijos planai Laisvės alėją ketinama pertvarkyti šešiais etapais, iš viso – per šešerius metus. Vien pirmajai atkarpai sutvarkyti prireiks apie 14 mln. litų. Darbus tikimasi finansuoti iš ES fondų, bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui bei iš savivaldybės skolintų lėšų. |
|---|
Naujausi komentarai