Parodos atidarymo kalboje premjerė pažymėjo Vilnių esant miestu, kuriame gili jo įvairovė susijungia į daugiaspalvį miesto tapatybės audinį, kurį sėkmingai atspindi ši paroda.

„Turbūt dažnas iš mūsų, įskaitant ir mane, kažkada buvome įsimylėję Vlado Drėmos knygą „Dingęs Vilnius“, jos ieškojome ir norėjome turėti savo namuose. Manau, dauguma mūsų ją skaitydami pagalvojo apie tai, kiek netekčių, praradimų miestui atnešė XX-as amžius. Ir karai, ir Holokaustas išnaikino aibę spalvų ir garsų, kurie šiandien mieste būtų švietę ir skambėję.

Tačiau yra dalykai, kurie Vilniuje išlieka. Jame išlieka Gedimino laiškų dvasia, atvirumo, europietiškos sostinės paradigma, kuri leidžia tikėti ir tikėtis, kad tai visuomet bus miestas, kuris priims kitokį, kuriame kitoniškumas nebus neigiama ypatybė, bet priešingai – tai, kas praturtina bendruomenę ir miestą, leisdamas jiems stiprėti“, – sakė premjerė, padėkojusi ir pasveikinusi Lietuvos nacionalinį muziejų ir parodos organizatorius su jos atidarymu.

Paroda pristato Lietuvos sostinę per penkiasdešimt vilniečių ir jų asmenines istorijas, reprezentuojančias skirtingus miesto istorijos tarpsnius. Kaip pridūrė premjerė I. Šimonytė, visos šios istorijos papildo viena kitą ir kartu pasakojimą apie Vilnių – įvairų ir kuriantį.

„Aš esu vilnietis“ paroda atvira lankytojams nuo gruodžio 15 d.