Priešrinkiminės šiukšlių kainos vilniečiams nebegalioja – brangs | Diena.lt

PRIEŠRINKIMINĖS ŠIUKŠLIŲ KAINOS VILNIEČIAMS NEBEGALIOJA – BRANGS

Atliekų tvarkymas Vilniuje tampa itin prabangia paslauga. Ko vertos priešrinkiminės sostinės valdžios pagyros, esą nauja atliekų vežimo tvarka sumažino šios paslaugos kainą gyventojams 30 proc., kai vos po pusantrų metų savivaldybė sutiko vežėjams mokėti 100 proc. daugiau?

Kaina auga dvigubai

Birželio 14 d. Vilniaus savivaldybė pagaliau pasirašė sutartį dėl mišrių komunalinių atliekų vežimo iš centro ir senamiesčio zonų. Kitose trijose miesto zonose naujas konkursas baigėsi ir laimėtojai išrinkti dar balandį, ir dviejose iš jų, kur mišrių komunalinių atliekų vežėjai nesikeitė, dvigubai didesnės paslaugos kainos galioja jau nuo birželio pradžios. Gyventojai, sumokėję rinkliavą už visus 2019 m., lieka jiems skolingi, tačiau ta skola nebus išieškoma – ji bus įskaičiuota į kitų metų atliekų vežimo rinkliavos pastoviąją dalį.

Naują konkursą Vilniaus savivaldybė buvo priversta skelbti, kai 2 iš 3 atliekų vežėjų, laimėjusių viešąjį pirkimą 2017 m., vienašališkai nutraukė sutartis. Dabar miestą pasidalijo 2 įmonės – "Ecoservice" ir "Econovus". Pastaroji, pasiūliusi žemesnes kainas, perėmė 2 zonas: Žirmūnų ir Verkių iš "Ecoservice", centro ir senamiesčio – iš "VSA Vilnius". Ši bendrovė, likusi už borto, perkančiosios organizacijos pasirinkimą apskundė teismui, tačiau teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudė sudaryti sutarties su "Econovus".

Naujųjų sutarčių finansinės apimtys apie 2,5 karto didesnės, nei buvo nustatytos 2017 m. sutartyse. Tuomet numatyta preliminari kaina už atliekų vežimą visose miesto zonose siekė beveik 27 mln. eurų, o dabar viršija 71 mln. eurų. Tiesa, ankstesnės sutartys numatė paslaugų teikimą 5 metams, o naujosios – 7 metams, t. y., iki 2026 m. spalio, centrinėje miesto zonoje iki 2026 m. gruodžio. Be to, dviejose zonose, kur keičiasi vežėjai, numatyti 4 mėn. pasirengimo etapai.

Atlikę elementarius matematinius veiksmus, labai akivaizdžiai galime palyginti metinę atliekų vežimo kainą, kuri, palyginti su 2017 m., išaugo maždaug du kartus. Pavyzdžiui, Pašilaičių ir  Lazdynų zonoje, kur UAB "Ecoservice" laimėjo ir 2017, ir 2019 m. konkursus, metinė paslaugų kaina padidėjo nuo 1,2 mln. eurų iki 2,3 mln. eurų. O štai centrinėje miesto dalyje ir senamiestyje 2017 m. UAB "VSA Vilnius" buvo sutikusi paslaugas teikti už maždaug 1,4 mln. eurų per metus (bet paskui nutraukė sutartį – red. past.), o naujojo konkurso laimėtoja bendrovė "Econovus" užsitikrino apie 2,8 mln. metines pajamas už paslaugas. Naujininkų ir Panerių zonoje ta pati bendrovė ir toliau atliekas veš pagal 2017 m. sutartį už 0,73 mln. eurų per metus.

Gerokai sušvelnėjusios ir naujųjų sutarčių sąlygos. Pavyzdžiui, bauda atliekų vežėjui už laiku neištuštintą vieną individualų ar bendrą konteinerį, anksčiau siekusi 60 eurų, dabar sumažinta iki 20 eurų.

Kaltina miesto valdžią

Vilniaus miesto tarybos narį Žilviną Šilgalį, jau trečią kadenciją dirbantį Aplinkos ir energetikos komitete, labiausiai šokiravo komitetui pateikta informacija apie būsimą 1 tonos mišrių komunalinių atliekų vežimo kainą – 41 euras. Jis nė kiek neabejoja, kad ši kaina smarkiai išpūsta ir atspindi akivaizdžią konkurencijos stoką.

"Pagal 2017 m. viešųjų pirkimų konkursų rezultatus tonos atliekų išvežimo kaina tesiekė 16 eurų, ir miesto valdžia gyrėsi rinkėjams sumažinusi šiam tikslui skirtas jų išlaidas apie 30 proc. Tuo metu vyko normalus konkursas su konkurencingomis kainomis, be jokių šešėlinių susitarimų. Tačiau netrukus du iš trijų vežėjų nusprendė nutraukti sutartis, nes neva apsiskaičiavo, ir vežti atliekas už savo pačių pasiūlytas kainas jiems pasirodė nuostolinga. Ką daro savivaldybė, žinodama, kad sutartis nutraukę vežėjai privalo dar metus atidirbti? Užuot kuo skubiau skelbusi naują konkursą, tų pačių vežėjų spaudžiama, pasirašo su jais papildomus susitarimus, ir tonos kaina išauga 50 procentų – iki 24 eurų, – piktinosi Ž.Šilgalis. – Atrodytų, ši kaina jau turėjo tenkinti vežėjus, bet ne – jiems to buvo negana. Dar sutikčiau, jeigu ši kaina būtų ūgtelėjusi kokius 20 proc., bet jau tikrai ne du kartus! Kaip tokiame sektoriuje įmanoma taip smarkiai apsiskaičiuoti? Ir kaip tie vežėjai nebankrutavo, gaudami po 16 eurų už tonos atliekų išvežimą? Gal stebuklų jie ir neuždirbo, bet pelnus tikrai turėjo. O paskui tiesiog pajuto, kad savivaldybė "lenkiasi" prieš jų grasinimus, tai ir "lenkė", kiek tik galėjo."

Naujųjų atliekų išvežimo sutarčių finansinės apimtys apie 2,5 karto didesnės, nei buvo nustatytos 2017 m. sutartyse.

Politikas pateikė priešingą Latvijos pavyzdį: anksčiau ir ten atliekas vežė privačios įmonės, bet kai jų finansiniai apetitai ėmė sparčiai kilti ir sukėlė didžiulį gyventojų pasipiktinimą, Latvija pakeitė įstatymus ir sudarė galimybę šios paslaugos teikimą perimti savivaldybių įmonėms. Tuomet, pasak Ž.Šilgalio, ir kainos krito, ir atsirado daugiau tvarkos.

"Pas mus atliekų vežėjai kažkodėl pasirodė labai galingi. Jų tikslas – sukurti kuo daugiau naudos savo akcininkams nėra smerktinas, bet savo darbo ginti vilniečių interesus neatlieka savivaldybė, kuri keliaklupsčiauja prieš verslą ir tenkina jo žvėriškus apetitus", – konstatavo miesto tarybos opozicijoje esantis politikas. – Bet kokia reforma turi prasmę, jei galima paslaugą padaryti pigesnę ir geresnę. Jeigu po reformos netvarka tik didėja, o kainos išauga, tai tokios reformos prasmė labai miglota. Šiuo atveju atrodo, kad savivaldybė yra pakėlusi rankas, bet įtariu, kad tai nėra už "ačiū", ir kažkas iš to gali turėti asmeninės naudos. Sakau tai drąsiai ir atvirai, nes manau, kad toks milžiniškas kainų augimas yra tikrai nesąžiningas vilniečių atžvilgiu ir kažkas, užsimerkdamas prieš tokį faktą, neatlieka savo darbo arba jį atlieka blogai."

Šaukštai popiet

Savivaldybės administracija žada naujus atliekų tvarkymo rinkliavos dydžius gyventojams ir atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus pristatyti liepos 10 d. miesto tarybos posėdyje. Tačiau, Ž.Šilgalio įsitikinimu, kai su vežėjais sutartys jau pasirašytos ir jų reikalautos kainos patvirtintos, rinkliavos dydžių derinimas iš esmės nieko nereiškia – vis tiek juos teks tvirtinti tokius, kad padengtų su vežėjais suderintas jų pajamas, be to, nuo kitų metų pradžios vilniečiams teks padengti dar ir nuo 2018 m. gegužės nesurinktas rinkliavos lėšas už atliekų vežimą bei nuo 2015 m. savivaldybės įsteigto tarpininko – Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) – išlaikymo sąnaudas. Mat visus VASA įsiskolinimus vežėjams ir pačios įmonės išlaidas Vilniaus savivaldybė padengė iš miesto biudžeto, suteikusi jai milijonines dotacijas. Tai "Vilniaus dienai" patvirtino ir sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Ž.Šilgalio manymu, tai buvo finansinis nusižengimas, nes VASA negali būti dotuojamas iš savivaldybės biudžeto: "Atliekų sistemos administratoriaus veiklos sąnaudos turi būti padengiamos iš rinkliavos. Deja, savivaldybė neturėjo kito pasirinkimo. O tokia beviltiška situacija susidarė dėl to, kad miesto valdžia laiku nepriėmė reikalingų sprendimų, meras iki rinkimų apskritai stengėsi ignoruoti šią problemą ir ją slėpė."

Kuriasi monopolis

Jis atkreipė dėmesį ir į kitą ryškėjančią tendenciją – sostinės atliekų vežimo rinkos monopolizavimą: "Anksčiau Vilniuje dirbo 5 atliekų vežėjai, kuriuos daugiabučių bendrijos ir kiti gyventojai galėjo laisvai rinktis, pakeisti juos, jeigu netenkino paslaugų kokybė. Po 2017 m. konkurso liko 3 paslaugų teikėjai, o šiemet sostinę pasidalijo jau tik 2 atliekų vežėjai, ir gyventojai iš esmės tapo tokio savivaldybės pasirinkimo įkaitais."

Pasak jo, kai rinka iš esmės tampa monopolinė, jos dalyviai gali daryti, ką tik nori. Tokiu atveju savivaldybė privalo galvoti apie alternatyvas, kaip apsisaugoti nuo monopolininkų diktato. Priešnuodžiu galėjo būti, pavyzdžiui, savivaldybės įmonė "Grinda", kuri lygiomis teisėmis dalyvautų atliekų vežėjų konkurse kaip atsvara monopolininkams ir pasiūlytų už savo paslaugas logišką kainą.

Žilvinas Šilgalis, V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

"Jeigu savivaldybė turėtų stuburą, būtų principinga ir ieškotų kitų alternatyvų, tai ir privatūs atliekų vežėjai apsiribotų rinkos kainomis, o ne keltų jas iki padebesių, nes su tokiomis neturėtų šansų laimėti. Deja, savivaldybė jokio įrankio vežėjų apetitams sutramdyti nesugebėjo sukurti, nors atliekų tvarkymo sektorius toks pat specifinis ir ne mažiau jautrus, kaip vandens ar šilumos tiekimo sektoriai, kur susiformavę natūralūs monopoliai, ir paslaugas teikia savivaldybės kontroliuojamos įmonės, – svarstė Ž.Šilgalis. – Juk mes neskelbiame konkursų, kad privatininkai Vilniui tiektų vandenį. Bet atliekų tvarkymo sektoriaus kažkodėl nesirūpinama kontroliuoti taip, kad būtų atspindėti visų vilniečių lūkesčiai mokėti už paslaugas teisingą kainą."

Po 2017 m. konkurso liko 3 paslaugų teikėjai, o šiemet sostinę pasidalijo jau tik 2 atliekų vežėjai, ir gyventojai iš esmės tapo tokio savivaldybės pasirinkimo įkaitais.

Jo manymu, dabartinė atliekų vežimo situacija Vilniuje panaši netgi į kartelinį susitarimą – vieningai pakelti kainas ir iš to turėti didelį pelną vilniečių sąskaita.

"O savivaldybė nusiplauna rankas – perskaičiuos kainą, ir niekam nė motais, kad vilniečiams teks mokėti daugiau, nei jie mokėjo iki tos išgirtosios reformos", – sakė politikas.

Kintamoji dalis – neteisėta

Dar viena rinkliavos už atliekų vežimą problema, atsiradusi nuo šių metų pradžios – jos kintamoji dalis, kuri skaičiuojama pažeidžiant galiojantį savivaldybės tarybos nutarimą. Remiantis minimu teisės aktu, nuo 2019 m. sausio 1 d. kintamoji dalis turėjo būti apskaičiuojama įvertinus konkretų kiekvieno namo atliekų kiekį per paskutinius 3 mėnesius ir išdalijus tuos kiekius kiekvienam būstui pagal plotą. Be to, ji turėjo būti kas ketvirtį perskaičiuojama. O kai rinkliava neskaičiuojama pagal realų atliekų kiekį, žmonės neturi paskatos atliekų rūšiuoti ir stiklą, plastiką, popierių nešti į "varpelius", kurių ištuštinimas apmokamas ne tiesiogiai iš gyventojų piniginės, bet iš valstybei jų sumokėtų mokesčių.

"Aš asmeniškai kintamosios dalies nuo šių metų pradžios nebemoku, nes dar 2018 m. kovo 21 d. taryba priėmė sprendimą, kad šiemet rinkliavos kintamoji dalis bus skaičiuojama pagal realų atliekų svorį. Jeigu vežėjai negali jų pasverti, tai reikėjo tą savivaldybės sprendimą atšaukti, bet to nepadaryta, tik VASA paprasčiausiai jo nevykdo. Tačiau aš, kaip pilietis, neprivalau mokėti kitaip, negu numato galiojantis teisės aktas, todėl moku tik pastoviąją rinkliavos dalį", – prisipažino Ž.Šilgalis, neatmesdamas galimybės, kad dėl šio pažeidimo gali tekti aiškintis net ir teisme.

Mat jis neseniai raštu išsiuntė reikalavimus VASA ir savivaldybei, kad jam, kaip atliekų turėtojui, rinkliavos kintamoji dalis būtų perskaičiuota pagal galiojančius teisės aktus. Apie pažeidimą taip pat buvo informuota Seimo kontrolieriaus įstaiga ir Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje.

"Manau, kad savivaldybes kontroliuojančios institucijos turėtų sureaguoti ir pradėti tyrimą. Pagaliau, iš VASA ir savivaldybės gauti atsakymai, jeigu mano prašymas nebus patenkintas, gali tapti pagrindu kreiptis ir į teismą, kad teisėjai pasiaiškintų, kokie sprendimai yra galiojantys ir ką iš tiesų reiškia principas "teršėjas moka", – apmaudo neslėpė politikas, ir vėl piktinosi savivaldybės administracijos bei VASA aplaidumu. – Jeigu rinkliavai būtų tinkamai pasiruošta, nebūtų kilęs toks chaosas pernai gegužę pradėjus ją įgyvendinti praktiškai. Antra, visos atliekų vežimo mašinos nuo pat pradžių privalėjo turėti svėrimo techniką ir tuomet būtų galimybė sukontroliuoti realius atliekų kiekius bei apskaičiuoti teisingas kainas gyventojams."

Savivaldybė nekomentuoja

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius, užuot atsakęs į "Vilniaus dienos" klausimus, kodėl naujose sutartyse drastiškai išaugo atliekų vežimo kainos, atsiuntė vilniečius raminantį pranešimą, esą šiukšlių išvežimas brangs, bet ne tiek, kiek teko mokėti iki reformos. Administracija siūlo neapmokestinti garažų bei sodų sklypų, kur nėra statinių, gyventojai, esant reikalui, galėtų užsisakyti dažnesnį arba vienkartinį atliekų išvežimą.

Pasak savivaldybės, esą privačios įmonės neįvertino, kad, pavyzdžiui, "rinkliavą pavyks surinkti ne iš visų miestiečių, kad bus neatitikimų tarp gyventojų deklaruojamo būsto ploto ir duomenų Registrų centre. Taigi ilgainiui vežėjai pradėjo dirbti nuostolingai, todėl, vos tik pradėję vykdyti sutartis, nusprendė jas nutraukti."

Vilniečiams pateikiamame pranešime cituojamas VASA direktorius Rimantas Juknevičius, kad pakilusi kaina reiškia "ne tik sklandesnį šiukšlių surinkimo procesą, bet ir nuolatos gerinamą paslaugų kokybę".

GALERIJA

  • Priešrinkiminės šiukšlių kainos vilniečiams nebegalioja – brangs
  • Žilvinas Šilgalis
Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Italas

Yra teisės aktas konkurencija, bet geriau nurekti žmones, kaip TS - LKD tėvas susiveržti diržus

r

nu dar ta savivaldybe tarpininke,dar jai uz tarpininkavima kruvas babkiu moket reike, reike tiesiogiai vezejams moket uz paslauga,juk tada pigiau kainuos!

Šimašiaus valdymas

Šimašiaus valdymas: makaronai, makaronai ir dar kartą makaronai. Su šiukšlių tema teko susidurti ir patirti, kad iš tikro "VASA" neįdomu skatinti žmones rūšiuoti ir kovoti su "atliekų migracija". Neatmesčiau tikimybės, kad "Ecoservice" ir "Econovus" bus stambūs Šimašiaus su Armonaite ir Poderskiu įkurtos "Laisvės"(libertarų) partijos rėmėjais.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS