Maždaug 90 protestuotojų trečiadienį susirinko prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) būstinės Vilniuje.

Jie laikė plakatus su užrašais „Lietuvoje legalus gyvūnų kankinimas“, „Paršelis – ne daiktas, jam skauda“, „Taupymas kančios sąskaita“, „VMVT, saugok, o ne toleruok žiaurumą“ ir kitus.

Anot „Tuščių narvų“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, protestu siekiama, kad šiam klausimui tarnybos suburtoje darbo grupėje gyvūnų gerovės interesams būtų atstovaujama lygiavertiškai su kiaulių augintojų atstovais.

Protestuotojai taip ragino VMVT vadovę Audronę Mikalauskienę priimti ryžtingus sprendimus dėl gyvūnų gerovės.

„Audrone, jūs vadovaujate institucijai, kurios misija yra užtikrinti gyvūnų gerovę, bet šiandien mes stovime čia, nes atrodo, kad jūsų tikslas yra saugoti gyvūnų kankintojus. Stovime čia, nes panašu, kad kiaulininkų norai jums svarbiau nei gyvūnų apsauga“, – proteste į A. Mikalauskienę kreipėsi „Tuščių narvų“ vadovė.

„Neseniai subūrėte darbo grupę, kuri turi spręsti gyvūnų gerovės klausimus, bet grupėje daugiau lobistų negu tų, kurie kalbėtų už gyvūnus. Negana to, jau pirmajame grupės susitikime buvo iškeltas tikslas didinti fermerių konkurencingumą. (...) Darbo grupė šiandien labiau primena verslo tarybą. (...) Jūs, Audrone, (...) tampate gyvūnų kankintojų bendrininke“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.

„Tušti narvai“ vadovės teigimu, pirmajame darbo grupės susirinkime buvo sakoma, jog galutinį sprendimą dėl paršelių kastracijos tvarkos turės priimti būtent VMVT vadovė. Taip pat, anot jos, apie darbo grupės subūrimą žiniasklaidai buvo pranešta dar prieš tai, kai ji iš tikrųjų buvo suburta.

„Darbo grupė yra suburta tik dėl to, kad būtų galima pasakyti, kad kažkas yra daroma. Darbo grupė pati nieko nesprendžia. Pirmame posėdyje buvo pasakyta, kad galutinį žodį vis tiek tars VMVT vadovė“, – sakė G. Vaitkevičiūtė.

„Buvo pameluota žiniasklaidai, kad darbo grupė jau suburta, yra straipsniai, kur rašoma, kad ji suburta, nors dar jokios darbo grupės nebuvo“, – pridūrė organizacijos vadovė.

G. Vaitkevičiūtė atkreipė dėmesį į tai, jog apie paršelių kastraciją be nuskausminamųjų problemą „Tušti narvai“ pradėjo kalbėti prieš penkis mėnesius, tačiau sprendimas vis dar nėra priimtas.

Jos manymu, jei taip darbo funkcijos būtų vykdomos privačiame sektoriuje, darbuotojai būtų atleidžiami.

„Jau penki mėnesiai praėjo nuo to, kai mes pradėjome kelti šią temą ir (…) realiai nieko nebuvo padaryta, jie padarė darbo grupę, kuri dar nieko nepadarė. (...) Jei versle kažkas dirbtų tokiu vėžlio greičiu, žmonės būtų atleisti. Čia yra absoliučiai normalu, mes mokame algą žmonėms, kad jie užtikrintų gyvūnų gerovės funkciją ir jie nieko dėl gyvūnų nedaro“, – tikino ji.

Protestuotojai: nėra laiko darbo grupėms

Į protestą atvykęs Edgaras teigė, jog tarnybos vadovė A. Mikalauskienė turėtų imtis ryžtingų sprendimų, o ne suburti darbo grupę, kuriai nėra laiko.

„Nėra laiko darbo grupėms. Kol jie laukia, sudarinėja tas grupes, kur dirbs pusmetį, dvejus metus ar kad ir kokį laiko tarpą, paršeliai tuo metu kenčia. Jokių darbo grupių nereikia, reikia tiesiog priimti tvirtą sprendimą ir galų gale jį žengti. Ponia Audronė turi tą galią ir ji turi ja pasinaudoti“, – Eltai teigė protestuotojas.

Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė Lina Vaitiekūnaitė pažymėjo, jog visuomeninės organizacijos pasigenda didesnio VMVT bendradarbiavimo.

„Norėtųsi, kad visuomeninių organizacijų įtraukimas į darbo grupes būtų kuo didesnis, nes jų tikrai yra, yra „Tušti narvai“, esame mes. (...) Kiek man žinoma, mes negavome kvietimo į šitą darbo grupę“, – Eltai sakė ji.

Prie VMVT buveinės Vilniuje trečiadienį žmonės rinkosi ir iš kitų miestų. Protestuotoja Sandra teigė, jog iš Alytaus atvyko jau į trečią „Tušti narvai“ organizuojamą protestą.

„Atvykau, nes norisi padėti silpnesniems, kuriuos akivaizdžiai skriaudžia, pelnosi iš to ir čia yra didelė mafija. Norisi tai sustabdyti, o jeigu ir nesustabdysime, bent bandome tai daryti. Reikalaujame vadovės dirbti savo darbą“, – Eltai kalbėjo ji.

Protesto simboliu tapo beveik 2 metrų aukščio teisingumo deivės Temidės figūra, laikanti svarstykles, ant kurių pinigai vaizduojami nusvėrę paršelius. Protesto dalyviai taip pat buvo raginami rašyti laiškus VMVT vadovei apie tai, kodėl jai turėtų rūpėti paršeliai, o ne pelnas.

Šiemet jau buvo surengti trys „Tuščių narvų“ protestai, kuriais buvo reikalaujama pakeisti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią Lietuvoje jauni paršeliai yra kastruojami nenaudojant nuskausminamųjų.

Organizacijos teigimu, šią tvarką vienu parašu galėtų pakeisti pati VMVT vadovė.

Tiesa, rugpjūčio pabaigoje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo uždrausti iki 7 dienų amžiaus paršelių kastraciją, nenaudojant nuskausminamųjų.

„Tuščių narvų“ duomenimis, paršelių kastraciją be nuskausminamųjų jau yra uždraudusi Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija, o griežtesni apribojimai jau galioja ir Šveicarijoje bei Danijoje.

Paršeliai paprastai kastruojami siekiant sumažinti agresyvų elgesį, taip pat – norint išvengti nemalonaus kuilio mėsos kvapo.

Jei kastraciją draudžiantis įstatymas būtų priimtas Seimo rudens sesijos metu, jis įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.