R. ŠIMAŠIUS DĖL 20 MLN. EURŲ NET BURNOS NEAUŠINA

Sostinės savivaldybė ir "Vilniaus šilumos tinklai" Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iš buvusios šilumos tinklų nuomininkės "Veolia" per 400 mln. eurų. Miesto tarybos Antikorupcijos komisija ištyrė, kad net pralaimėjus, teisininkams pažadėtas 20 mln. eurų sėkmės mokestis. Kodėl neskaidri sutartis slepiama nuo visuomenės? Meras Remigijus Šimašius nei į šį, nei į kitus klausimus neatsako.

Apėjo tarybos sprendimą

Prancūzijos energetikos koncernas "Veolia", kurio dukterinė įmonė "Vilniaus energija" valdė sostinės šilumos ūkį iki 2017 m., Stokholmo arbitraže reikalauja atlyginti jai 22 mln. eurų žalą, patirtą dėl neteisėtų valdžios veiksmų. Pernai sausio pabaigoje Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad ginčą finansuos ne iš savos kišenės, o pasinaudos rizikos kapitalo fondo investicijomis. Jau po mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė "Vilniaus šilumos tinklai" (VŠT), rizikos fondas "Profile Investment" ("PI") ir advokatų kontora "TGS Baltic" bei jų pakviesti partneriai "Shearman & Sterling LLP" pasirašė finansavimo susitarimą, kurio turinys konfidencialus.

Pernai rugpjūčio pabaigoje Generalinė prokuratūra, Vilniaus savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija bei kelios žiniasklaidos priemonės gavo neoficialų minėto dokumento vertimą ir pareiškimą, kad susitarimas neteisėtas, korupcinis, esą dėl to suinteresuotosios šalys iš Vilniaus mokesčių mokėtojų gaus per 30 mln. eurų.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pradėtas tyrimas šiuo metu tebevyksta. Antikorupcijos komisija praėjusią savaitę pristatė savo tyrimo rezultatus ir pareiškė, kad juos įvertinti prašys net 8 institucijas, tarp jų ir Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Konkurencijos tarybą, Seimą.

Kaip teigė komisijos pirmininkas Vydūnas Sadauskas, komisijos tikslas buvo ištirti, ar pagal minimą finansavimo sutartį mokesčių mokėtojų pinigai bus panaudoti skaidriai. Deja, tyrimas parodė, kad sutartis prasilenkia su Vilniaus miesto tarybos sprendime nustatyta pagrindine sąlyga.

"Taryba nusprendė, kad rizikos kapitalo fondui maksimali grąžintina 25,6 mln. eurų (be PVM) suma mokama proporcingai arbitraže išieškotai sumai, tuo tarpu finansavimo sutartyje nustatyta daug kitų papildomų sąlygų, kurias įvykdžius arba aplinkybėms susiklosčius, fondas gali pretenduoti į labai įspūdingą sėkmės mokestį", – akcentavo V.Sadauskas.

Sėkmė – neapibrėžta sąvoka

Tyrimo išvadose teigiama, kad susitarime nustatyti 2 sėkmės mokesčiai. Pirmasis tarybos sprendimo esmę atitinka: išieškojus iki 50 mln. eurų, fondui tektų 5 proc., nuo 50–100 mln. eurų išieškotos sumos fondui tektų 4 proc., o nuo 200–400 mln. eurų siekiančio laimėjimo fondas gautų 2 proc. sėkmės mokestį. Tačiau sėkmės mokesčio Nr. 2. skaičiavimo tvarka kelia pagrįstų abejonių.

"Jis, pavyzdžiui, susietas su bylinėjimosi laikotarpiu ir taip pat priklauso nuo per tą laikotarpį suteiktos paskolos dydžio: jeigu iki 2020 m. kovo–rugpjūčio mėn. rizikos fondas suteiks maksimalią 4 mln. eurų sumą (šiuo metu finansavimas siekia 3,535 mln. eurų), tai jau bus sąlyga, kai fondas gali prašyti sėkmės mokesčio Nr.2, o tai yra iki 20 mln. eurų, – dėstė V.Sadauskas. – Arba jeigu savivaldybė ir VŠT nuspręstų pasirašyti taikos sutartį su ieškovu "Veolia", tai reikštų, kad rizikos fondui tektų mokėti kažkokią sumą. Kitaip tariant, bylos nagrinėjimo metu, dar nesant rezultato – išieškotos pinigų sumos – jau galima laviruoti su sėkmės mokesčiu. Tokių dalykų tarybos sprendimas tikrai nenumatė."

Lygis: Vilniaus miesto tarybos Antikorupcijos komisija savo tyrimo dėl bylinėjimosi su "Vilniaus šilumos tinklus" valdžiusia "Veolia" rezultatus įvertinti prašys net 8 institucijas, tarp jų ir Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Konkurencijos tarybą, Seimą.

Nors pačioje finansavimo sutartyje rašoma, kad sėkmės mokestis mokamas tik kai byla laimima, tačiau komisijos tyrimo metu nustatyta, kad ir bylos laimėjimas, ir tai, kas laikoma sėkme, yra visiškai neapibrėžtos sąvokos.

"Sėkmė sutarties bendrosiose sąlygose reiškia bet kokio piniginio ar net ne piniginio reikalavimo priteisimą, – teigė V.Sadauskas. – Pavyzdžiui, keltas klausimas, ar, priteisus iš "Veolios" vieną šilumos siurblį arba 1 eurą, jau bus tokia "sėkmė", kad fondas galės pretenduoti į 20 mln. eurų. Aiškaus atsakymo į šį klausimą taip ir negavome. Iš tiesų Antikorupcijos komisija susidūrė su unikaliu teisinės ir finansinės inžinerijos modeliu, kur taikant tam tikrą "protingą" schemą sudaromos sąlygos nepagrįstai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus."

Susidūrėme su unikaliu teisinės ir finansinės inžinerijos modeliu, kur taikant tam tikrą "protingą" schemą sudaromos sąlygos nepagrįstai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus.

Komisija siūlo savivaldybei sutaupyti iki 20 mln. eurų viešųjų lėšų, nesiveliant į teisinius ginčus su sutarties šalimis, o tik patikslinti pasirašytos sutarties turinį taip, kad sėkmės mokestis nebūtų susietas su aplinkybėmis, kurių nenumatė tarybos sprendimas.

Keliavo į Paryžių

Keisčiausias komisijai pasirodė sutarties punktas, kuriame "sėkme" laikoma netgi tai, kad Stokholmo arbitraže savivaldybė nieko nelaimi, bet Lietuva laimi kitą bylą prieš "Veolią" Vašingtono arbitraže. Tokiu atveju fondui "PI" priklauso dalis sėkmės mokesčio.

"Kaip rizikos kapitalo fondas gali pretenduoti į dalį sėkmės mokesčio byloje, kurioje nedalyvauja? Nesuprantama, kodėl savivaldybės administracijos ir VŠT atstovai pasirašė tokias sutarties sąlygas? – kėlė klausimus Antikorupcijos komisijos pirmininkas. – Gal jie jų net neskaitė arba nesuprato, nes, kaip paaiškėjo, sutarties tekstas pasirašymo metu nebuvo išverstas į lietuvių kalbą. O juk ten kalbama apie sudėtingus finansinius mechanizmus, vartojami specifiniai, ne kiekvienam suprantami terminai."

Tyrimo metu komisijai nepavyko gauti jokių įrodymų, kaip buvo pasirinktas konkretus rizikos kapitalo fondas "PI". Šiuo atveju Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikyti nėra privaloma.

Administracijos direktoriaus Povilo Poderskio liudijimu, fondo paieškomis rūpinosi advokatai iš "TGS Baltic" ir VŠT. Tačiau komisija veltui prašė savivaldybės ir VŠT pateikti susirinkimų ar posėdžių protokolus, kur būtų svarstomos finansuotojų kandidatūros ar vėliau aptariamas sutarties su "PI" tekstas.

Negana to, paaiškėjo, kad ir sutarties sąlygos buvo derinamos iš anksto, dar prieš Vilniaus miesto tarybos sprendimą, įgaliojantį VŠT parinkti investuotoją ir sudaryti su juo sutartį. Buvusi VŠT valdybos narė Eglė Randytė komisijai patvirtino, kad 2019 m. sausio 16 d. su P.Poderskiu buvo savivaldybės komandiruoti į Prancūziją ir lankėsi "Shearman & Sterling" biure, įvyko susitikimas su aukščiausiais vadovais. O tarybos sprendimas buvo priimtas tik sausio 23 d.

Komisija nusprendė dėl tyrimo metu nustatytų aplinkybių kreiptis į teisėsaugą su prašymu įvertinti, ar savivaldybės bei VŠT atsakingiems asmenims aprobuojant ir tvirtinant minimą susitarimą su rizikos kapitalo fondu nebuvo viršyti įgaliojimai ar piktnaudžiaujama tarnyba.

Valdo advokatai

Įtarimų komisijai sukėlė ir tai, kad finansinius srautus, teikiamus rizikos fondo, pagal sutartį kontroliuoja ne savivaldybė ar VŠT, o teisininkai, suinteresuoti anaiptol ne sutaupyti lėšų, o kuo daugiau uždirbti. Be to, šie teisininkai turi įgaliojimus vertinti bylos Stokholmo arbitraže perspektyvą net ir po to, kai pasirašyta finansavimo sutartis, kurioje viena iš šalių yra jie patys.

"Logiška, kai bylos perspektyva vertinama prieš sandorį – jeigu ji neperspektyvi, tai ir sutarties sudaryti neverta. O čia atvirkščiai – iš pradžių byla vertinama kaip perspektyvi, sutartyje prirašoma įvairių sąlygų, ir po to vėl naujas vertinimas, kuris kažkam tikrai gali būti naudingas, nes priklausomai nuo to galima varijuoti sėkmės mokesčiu", – svarstė V.Sadauskas.

Jeigu Lietuva yra teisinė valstybė, tai kiekvienas asmuo, nepaisant to, kokias pareigas užima, net jei yra Vilniaus meras ar šalies prezidentas, privalo laikytis įstatymų.

Antikorupcijos komisijos narys Jonas Viesulas, į ją paskirtas kaip visuomenės atstovas, be užuolankų rėžė esąs tikras, kad "teisiniai konsultantai" šioje istorijoje yra svarbiausi veikėjai: "Juridinė kontora tiesiog pasirinko savo partnerius, nes tyrimo metu mes neradome nė pėdsako jokių kitų fondų. Nors šilumos tinklų atstovai aiškino svarstę net 17 fondų kandidatūras, savivaldybės administracija kalbėjo apie 2, bet realiai buvo tas vienas, apie kurį niekas viešai informacijos neteikia."

Posėdžių metu net buvo suabejota, ar 2018 m. lapkritį įkurtas rizikos fondas "PI", su kuriuo jau po 3 mėnesių Vilniaus savivaldybė ir VŠT pasirašė finansavimo susitarimą, nėra tiesiogiai susijęs su advokatais, kurie jį ir pasiūlė.

"Mes nenustatėme, kokie ryšiai sieja rizikos fondą su advokatais, kurie atstovauja Vilniaus savivaldybei ir VŠT šioje byloje. Žinoma, kad fondas "PI" įsteigtas Liuksemburge, bet jo steigėjai ir finansuotojai yra fiziniai asmenys, dalyvaujantys kito, Prancūzijoje įsteigto, investicinio fondo veikloje. Įmonės veikia užsienyje, taigi, mes detalesnės informacijos negavome, todėl norime, kad teisėsaugos institucijos išsiaiškintų, ar šis rizikos fondas nėra kaip nors susietas su kitais finansavimo procese dalyvaujančiais asmenimis", – teigė V.Sadauskas.

Konfidencialumas ar dūmų uždanga?

Antikorupcijos komisijos nariai pripažįsta, kad jiems teko nelengvas darbas. Ne tik todėl, kad toks arbitražo ginčo finansavimo modelis taikomas pirmą kartą Lietuvoje, bet ir dėl šio proceso iniciatorių bei dalyvių nebendradarbiavimo, dangstymosi informacijos konfidencialumu.

V. Skaraičio  / Fotobanko nuotr.

Vilniaus meras R.Šimašius neatsakė į komisijos raštu pateiktus klausimus, kviečiamas neatvyko nė į vieną posėdį.

"Jeigu Lietuva yra teisinė valstybė, tai kiekvienas asmuo, nepaisant to, kokias pareigas užima, privalo laikytis įstatymų. Mes nusprendėme kreiptis į Etikos komisiją, kad ji įvertintų R.Šimašiaus elgesį šio tyrimo metu", – sakė V.Sadauskas.

Anot jo, ilgai teko laukti atsakymų iš savivaldybės administracijos ir VŠT į raštu pateiktus klausimus. Atsakymai buvo nekonkretūs, komisijos nariams pasiūlyta susipažinti su dominančiais dokumentais specialiame VŠT duomenų kambaryje.

"Kai mes su komisijos nariu Romasiu Vaitekūnu nuvykome į VŠT būstinę, buvo pasiūlyta pasirašyti individualius konfidencialumo pasižadėjimus, kur už pažeidimą – 10 tūkst. eurų bauda, – akcentavo V.Sadauskas. – Nepasirašėme tų pasižadėjimų, ir dokumentų nepamatėme. O jeigu būtume pasirašę, vis tiek negalėtume tos informacijos panaudoti tyrimui."

Tuo metu savivaldybės administracijos vadovas P.Poderskis, Antikorupcijos komisijai paviešinus savo tyrimo išvadas, žiniasklaidai pareiškė, kad iš esmės opozicijai atstovaujanti komisija savo išvadose atskleidė konfidencialią sutarties su "PI" informaciją. Nesigilindamas į kvestionuojamas sutarties detales, jis tik dar kartą patikino, jog bet kokie mokėjimai "PI" fondui bus galimi tokiu atveju, jeigu byla prieš "Veolią" bus laimėta. Priešingu atveju fondas neatgaus net savo investicijų.