L. Kontrimo teigimu, kol kas sostinė nėra tinkamai susitvarkiusi viešojo transporto, todėl funkcionalumo trūksta.

„Vilniaus rajonai yra itin plačiai išsiplėtę, todėl žmonėms be automobilio gyventi tikrai sunku. Dar vienas pavyzdys – blogai sureguliuotas miesto eismas. Pavyzdžiui, atvažiuoji į centrą, užsidega žalia šviesa, norint pasukti reikia praleisti dar ir pėsčiuosius – taip pravažiuoja tik vienas automobilis“, – savo mintimis dalijosi viešųjų ryšių specialistas.

Pasak R. Musnicko, Vilnius – nemažas miestas, didesnis net už kai kurias Europos sostines. Todėl būti be automobilio tikrai ne visada įmanoma.

„Tarptautinė diena be automobilio – kliedesiai. Tie, kurie gyvena Senamiestyje ir turi nueiti iki Mažvydo bibliotekos, tai tada ir įmanoma be automobilio. O jeigu gyveni Vilniaus pakraštyje? Vilnius yra 400 kv. km miestas, o Paryžius yra tik 100 kv. km. Tai yra net keturis kartus mažesnis. 

Lietuvos sostinė yra išsiplėtusi į visas puses, turi daug rajonų. Pabandyk nuvažiuoti iš Pilaitės į Naują Vilnią. Kuo tu važiuosi? Kažkas sakys, kad yra greitieji autobusai. Bet kas nors matė, kiek per spūstį būna stotelėse žmonių? Geriau jau per kamštį sėdėti automobilyje, negu autobuse“, – kalbėjo žurnalistas.

L. Kontrimas pabrėžia, kad nors dienos be automobilio idėja gera, tačiau Lietuvoje ją minėti truputį keista – neturime tokios infrastruktūros, kuri suteiktų gyventojams galimybę patogiai gyventi be automobilio.

„Šią dieną reikia pradėti minėti, kai kažkas padaroma. Pavyzdžiui, kai padarė atskirą autobusų juostą. Aš mielai nevažiuočiau automobiliu, tačiau nei su vienu autobusu neišeina greičiau. Miestas plečiasi, o kalbama tik apie tai, kaip siaurinti važiuojamąją dalį. Kas iš to?

Vilniečių iš visų miestų – gausėja sparčiausiai. Yra ir migrantų, kurie nėra užfiksuoti, o jie juk dalyvauja eisme. Tokios dienos be automobilio skirtos biurokratams pasakyti: mes taip irgi padarėme. Tačiau kamščių nesumažėja ir niekas nesikeičia“, – teigė vyras.

Tarptautinė diena be automobilio – kliedesiai. Tie, kurie gyvena Senamiestyje ir turi nueiti iki Mažvydo bibliotekos, tai tada ir įmanoma be automobilio. O jeigu gyveni Vilniaus pakraštyje?

Išeitis – metro?

Jau kurį laiką kalbama apie metro statybas Vilniuje – gal tai sumažintų spūstis mieste? Tačiau tokia investicija kainuotų itin didelius pinigus, o ar tikrai pasiteisintų – neaišku.

„Aš nemanau, kad kažką būtų įmanoma dar padaryti. Jeigu atsirastų metro, tai mes turbūt išprotėtumėme. Ne dėl to, kad metro būtų, o dėl to, kad prasidėtų statybos. Kur tas metro vestų? O jeigu stotelės nebus šalia namų? Tada turi važiuoti automobiliu iki artimiausios stotelės, kažkur palikti automobilį. O tai jau nelogiška“, – samprotavo R. Musnickas.

Anot L. Kontrimo, galbūt metro statybos ir pasiteisintų, padėtų suvaldyti srautus, tačiau tai turėtų būti daroma itin protingai.

„Jeigu atsirastų metro, tai nemaža dalis žmonių iš pagrindinių rajonų, kurie savo maršrutą planuoja, – pasinaudotų juo. Tokia transporto priemonė gali pavežti nemažą srautą žmonių. Protingai reikėtų sužiūrėti, kur daryti stoteles. Esu matęs senokai vieną brėžinį. Paklausiau autorių, kodėl būtent čia yra stotelės? O jų atsakymas buvo: nes gražu. Diskusija, ką daryti su viešuoju Vilniaus transportu, jau pribrendo. Alternatyvos nėra. Geriausiai pasiteisina, kai žmogus vairuoja savo automobilį“, – sakė istorikas ir viešųjų ryšių specialistas.

Žurnalistas R. Musnickas pabrėžia – nors metro statybos Vilniuje turi ir teigiamų savybių, tačiau šiuo metu tai nėra tinkama alternatyva Lietuvai.

„Dėl metro statybų uždarytų pusę eismo, vyktų kasybos darbai, technika. Mes dar nepasiruošę tokiems darbams. Paprasčiausi gatvių remontai sukelia didžiulius kamščius. Ar žmonės pradės labiau naudotis metro negu automobiliu? Ar yra tame prasmė? Šis projektas kainuotų itin didelius pinigus, o jeigu niekas nevažiuotų ir neatsipirktų? O kad atsipirktų, kokia turi būti bilieto kaina? Dabar – netinkamas laikas, nes reikia pinigų gynybai. Kaip gynybos objektas pasislėpti nuo bombų būtų gerai, bet tik tiek“, – svarstė laidos vedėjas. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: