Nuo Saulės atskilusios elektringosios dalelės praėjusią naktį įspūdingo reginio nepadovanojo, bet dangaus reiškiniais besižavintys kauniečiai vylėsi šiąnakt išvysti ryškią Šiaurės pašvaistę.

Dangaus kūnų dovana

Praėjusią naktį kai kuriems kauniečiams pavyko pamatyti įspūdingą reginį: dangus nušvito įvairiaspalviais šviesos ruožais. Tai – ne anomalija, bet Saulės išmestų elektringųjų dalelių, atsimušusių į Žemės magnetinį lauką ir nuslydusių jo linijomis, sukurtas peizažas.

Galimybė pamatyti mūsų platumose retą reiškinį – Šiaurės pašvaistę – sudomino ne tik astronomijos aistruolius.

Žaliakalnio gyventoją Gintarą Slavinską naktį pažadinusi dukra Aušra ragino pasižiūrėti į dangų. Esą ten kažkas žybsi ir blyksi.

"Greitai visi sulipome į trečiame aukšte įrengtą mano studija ir puolėme žiūrėti pro langą, – pasakojo dailininkas. – Įsižiūrėję supratome, kad čia ir yra ta pašvaistė, apie kurią pranešė mokslininkai."

Reiškinį Slavinskai stebėjo apie pusvalandį, bet nuėjo miegoti nesulaukę jo pabaigos.

Aleksoto gyventoja Danutė Lekavičienė apie Saulės išspjautą įmagnetintos plazmos pliūpsnį nieko nebuvo girdėjusi ir pašvaistę pamatė atsitiktinai.

"Apie 1.30 val. išvedžiau šunį į kiemą ir pastebėjau, kad dangus yra kitoks. Iš pradžių pamaniau, kad žaibuoja. Supratusi, kad tai – ne žaibas, išsigandau, nes viskas, ko nesuprantame, gąsdina", – rytą jau kaip apie linksmą nuotykį pasakojo D.Lekavičienė.

Mokslininkai: pavojaus nėra

Kauno technologijos universiteto (KTU) Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros profesorius Arvaidas Galdikas ramina, kad tokie reiškiniai nėra pavojingi žmonėms.

"Saulė nuolat sproginėja, nes ji – ugnies kamuolys. Pažiūrėkite į ugnį, kaip jį liepsnoja. Lygiai tie patys dalykai vyksta ir Saulėje. Ji nėra tik geltonas rutuliukas, – kalbėjo A.Galdikas. – Planetoje nuolat vyksta branduolinės reakcijos, perturbacijos ir koks nors liepsnos gabaliukas atplyšta nuo Saulės."

Profesoriaus teigimu, tokie reiškiniai Saulėje suaktyvėja kas 11 metų, bet baimintis nėra ko, nes žmonijai dar niekada dėl to nebuvo grėsmės.

Poveikis mūsų planetai ir gyventojams iš esmės priklauso nuo dalelių, pasieksiančių mūsų Žemės magnetinį lauką, kiekio ir intensyvumo.

"Kai elektringųjų dalelių srautas didelis, galima matyti pašvaistę ir mūsų platumoje, bet dažniausiai ji stebima Šiaurėje, nes ten magnetinės linijos yra tankesnės", – aiškino A.Galdikas.

Anot jo, švytėjimas atsiranda dėl to, kad tos iš Saulės išskridusios elektringosios dalelės, tokios kaip protonai, elektronai, spirale pradeda suktis apie magnetines linijas ir ima spinduliuoti elektromagnetines bangas.

"Gali spinduliuoti infraraudonuosius spindulius ir radijo bangas, o mes matome šviesą, galime jausti šilumą", – patikslino profesorius.

Žala – nebent prietaisams

Profesorius A.Galdikas praėjusią naktį stebėjo dangų, bet, kaip pats sako, tikrosios Šiaurės pašvaistės pamatyti nepavyko.

"Nežinia, kokiu greičiu skrenda dalelės ir kada jų maksimumas pasieks Žemės paviršių. Ko gero, šiąnakt", – vertino A.Galdikas.

Jis pabrėžė, kad žmonių sveikatai reiškinys pavojaus nekelia, bet intensyvi elektromagnetinė spinduliuotė gali sugadinti elektroninius prietaisus.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas Algirdas Kazlauskas pats pašvaistės antradienio naktį nelaukė, bet ir iš kolegų mokslininkų negirdėjo, kad ji būtų buvusi ryški.

"Kai kurie duomenys rodo, kad per šį žybsnį Saulė išmetė ne vieną porciją medžiagos, bet dvi, todėl ir trečiadienio naktį galime laukti pašvaistės", – prognozavo A.Kazlauskas.

Mokslininko nuomone, gali sutrikti kai kurių prietaisų darbas, o esą didžiausia grėsmė kyla palydovams.

"Per tokią magnetinę audrą Žemės atmosfera šiek tiek išsiplečia, padidėja medžiagos tankis aplink palydovą ir jis pradedamas stabdyti, – aiškino A.Kazlauskas. – Palydovas gali pradėti kristi, aišku ne kaip numuštas, bet truputį pasikeičia orbitos parametrai."

Jeigu kuriam nors palydovui būtų pakenkta, atstatymu rūpintųsi jo šeimininkas. Mokslininkų žiniomis, Lietuvai nepriklauso nė vienas palydovas, tačiau yra komercinių palydovų, į kuriuos gali būti investavę ir mūsų verslininkai.