„Vilnius turi daug istorijų – dar neatrastų, galbūt mažai kam girdėtų ar apskritai nežinomų ir dar nepapasakotų. Vilniaus istorijos tyrėjų konkursas leidžia atrasti miesto veidą, kuris mažai ar dar apskritai nepažintas. Džiugu, kad padidinus finansavimą praėjusiais metais, šiemet sulaukėme labai daug ir labai stiprių paraiškų, tad turėsime labai vertingų Vilniaus istorijai ir kultūrai tyrimų“, – pirmadienį išplatintame pranešime cituojama Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Jurgitai Verbickienei ir Sergijui Gurbychui skirta 8,5 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Atminties balsai: žydų liudijimai apie Vilnių Pirmojo pasaulinio karo metu“. Tyrimu siekiama atgaivinti žydų patirčių Pirmojo pasaulinio karo metu atminimą ir pabrėžti žydų bendruomenės indėlį į istorinės atminties išsaugojimą tarpukariu.

Martynui Jakuliui skirta 4,5 tūkst. eurų stipendija už tyrimą Vilniaus gydymo įstaigų tematika. Tyrimas leis į seniausios Vilniuje gydymo institucijos – Šv. Kryžiaus (bonifratrų) špitolės – istoriją pažvelgti platesniame sociopolitiniame transformacijų laikotarpio kontekste.

 Džiugu, kad padidinus finansavimą praėjusiais metais, šiemet sulaukėme labai daug ir labai stiprių paraiškų, tad turėsime labai vertingų Vilniaus istorijai ir kultūrai tyrimų.

Tojanai Račiūnaitei skirta 6,3 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Giovanni Battista Gisleni Vilniui skirti projektai“. Tyrimu siekiama atskleisti italų architekto, scenografo, skulptoriaus ir muziko Giovanni Battista Gisleni (1600–1672) indėlį Vilniaus barokui.

Laurai Petrauskaitei skirta 4,5 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Vilniaus Šv. Kotrynos benediktinių abatijos sodai“.

„Istorikų, menotyrininkų ir muziejininkų tyrimai parodė Šv. Kotrynos bažnyčią, kaip reikšmingą Vilniaus baroko architektūros fenomeno dalį, pristatė visuomenei sovietmečiu slėptas šio benediktinių vienuolyno menines vertybes. Ankstesnių tyrėjų atliktas darbas visgi neapėmė vieno unikalaus objekto tyrimų. Vienuolyno, o kartu ir Vilniaus miesto, istorijoje liko visai netyrinėti didelę istorinę ir kultūrinę vertę turintys, daugiau kaip 300 metų nepertraukiamai veikę ir iki mūsų dienų fragmentiškai išlikę benediktinių sodai“, – rašoma pranešime.

Laurynui Peluričiui skirta 4 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Vilniaus kaip tolerancijos miesto mitas: istoriografinė analizė ir kritinis diskurso tyrimas“. Tyrėjas kelia klausimą – ar galima Vilnių laikyti „tolerancijos miestu“, jei jame vyko religiniai ir etniniai konfliktai, pogromai, politinės represijos, o kažkada gausios tautinės bendruomenės beveik išnyko.

Marijai Drėmaitei ir Ingai Leonavičiūtei skirta 5,7 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Pastatų Tauro g. 10 ir Pamėnkalnio g. 34 istorija“. Šiuose pastatuose dabar veikia Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai: Profesorių namas ir Pamėnkalnio vila.

„Siekiant atnaujinti ir išplėsti anksčiau čia veikusių muziejų veikimo pobūdį, iškilo poreikis išsamiau pažinti pastatų istoriją, kuri leistų šias erdves suvokti skirtinguose kontekstuose – literatūros, architektūros, istorijos ir buvusių gyventojų asmeninių istorijų“, – rašoma pranešime.

Justei Kostikovaitei ir Eglai Mikalajūnei skirta 5 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Reivo archeologija: Lietuvos ir Vilniaus naktinio gyvenimo ir reivo istorija 1992–2004 m.“ Tyrimu siekiama išanalizuoti Vilniaus reivo ir elektroninės muzikos kultūrą, jos formavimosi aplinkybes, socialinius ir kultūrinius kontekstus bei poveikį miesto identitetui. Tyrime taip pat bus nagrinėjama, kaip ši subkultūra susiformavo, kokias erdves ji užėmė, kokie asmenys ir grupės buvo jos pagrindiniai veikėjai.

Arvydui Pacevičiui skirta 6,5 tūkst. eurų stipendija už tyrimą „Antrinė knygų rinka Vilniuje (XVIII a. pabaiga–XIX a. pirmoji pusė)“. Tyrime keliami klausimai, kaip Vilniaus miesto valdžia reguliavo antrinę knygų rinką Vilniuje, kokie įstatymai ir poįstatyminiai aktai reglamentavo gatvės prekeivių veiklą, aukcionų organizavimą, kur ir kaip minėtieji aukcionai vykdavo.

Paraiškas stipendijai pagal 2025 metų patvirtintas tyrimų temas galėjo teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų mokslo tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir tyrėjai bei mokslininkų ir tyrėjų organizacijos.

Stipendijas skyrė nepriklausomų istorijos mokslo srities ekspertų ir Vilniaus savivaldybės atstovų komisija.

Pasak savivaldybės, šiemet konkursui šiemet pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – net 27, tai beveik tris kartus daugiau nei įprastai, mokslininkai ir tyrėjai galėjo rinktis iš 25 temų.