SOSTINĖJE KRIS ŠIMTAI MEDŽIŲ: MIŠKININKAI ATVIRI – PER DEŠIMTMETĮ LIETUVOJE EGLIŲ GALI VISAI NELIKTI

Vilniuje vasaros pabaigoje kris šimtai medžių. Antakalnyje, Rokantiškėse, Bajorų miške ir miesto pakraštyje link Gariūnų čia bus pjaunamos šimtametės eglės. Esą jas sparčiau užpuolė daugiau nei 25 metus Lietuvoje aptinkama žievės graužikų populiacija. Miškininkai atviri – per dešimtmetį Lietuvoje eglių išvis gali nelikti, praneša LNK.

Plačiau apie tai papasakojo miškininkas Šarūnas Bazys.

– Bus iškirsta daug medžių. Svarbu paaiškinti žmonėms, kodėl? Medžius užpuolė kenkėjai?

– Tai yra brandus eglynas ir jis užpultas eglės liemenų kenkėjų. Nuo šių kenkėjų nėra vaistų, nėra jokios chemijos. Yra nebent savalaikiai, sanitariniai kirtimai. Jie buvo tolygiai vykdomi, tačiau šis kenkėjas vis dėlto susiranda savo nišą. Puola senesnius, silpnesnius medžius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Prieš mėnesį šitos eglės atrodė visai kitaip, viskas žaliavo. Iš kamieno galime spręsti, kad joms liko nedaug?

– Prieš mėnesį pasirodė pirmieji požymiai, jau matėsi. Dar ir dabar kai kurios eglės atrodo sveikos, tačiau apačioje jau matosi akivaizdūs kenkėjų pėdsakai. Mėnuo du ir tos eglės bus išdžiūvusios. Jas reikia kirsti, nes paskui jos greičiau lūžinėja, tampa pavojingos.

– Kokie požymiai, kad medžiams pakenkta?

– Vienas iš pagrindinių požymių yra šviežios išgraužos, gausu skylučių. Jie puola tik kamienus.

– Ar mes plika akimi galime pamatyti tuos kenkėjus?

– Tie vabaliukai maždaug 1 mm dydžio. Jie išsigraužė, sudėjo savo kiaušinėlius ir lervos graužia iš vidaus.

– Tai vyksta visoje Europoje. Kodėl jie vis dažniau užsuka į tuos medžius?

– Klimato kaita. Invazija prasidėjo 1995 m. ir buvo stipri iki 2000 m. Tada buvo aprimę. O dabar jau nuo 2021 m. labai stipriai plinta, visur dauginasi. Medis nesugeba apsiginti. Dauguma mokslininkų kalba, kad dėl klimato kaitos reikės atsisveikinti su eglynais.

– Gal bus išrasta kokių vaistų? Juk mokslas tobulėja.

– Nemanau. Nebent atsirastų to paties kenkėjo kitas koks parazitas, kuris sukeltų vidines ligas ir jam pakenktų. Bet aš tuo abejoju. Jei naudotume chemiją, mieste jos naudoti negalima, būtų paveikti visi vabzdžiai.

Dauguma mokslininkų kalba, kad dėl klimato kaitos reikės atsisveikinti su eglynais.

– Ar visuomenei darosi aiškiau, kodėl reikia kirsti medžius? Turėjome ne vieną konfliktą, kai žmonės bandė ginti net tuos medžius, kurie paveikti kenkėjų.

– Yra nepataisomų žmonių. Būna, medis jau griūna, o sako mums jį gydyti. Švirkšto juk nesuleisi. Užkrėstas medis jau yra potencialus pavojus visiems kitiems.

– Ar nukirsti medžiai bus atsodinti?

– Kada vykdomas sanitarinis kirtimas, pagal mūsų nuostatus nuo 10 arų iškirsti plotai yra atkuriami, atželdomi arba paliekami savaiminiam žėlimui. Šiemet jau pasodinta 5 ha.