Mero teigimu, tai būtų pagalba į Vilnių dirbti atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie, anot jo, dabar neturi motyvacijos mokytis lietuviškai.

„Artimiausiame miesto tarybos posėdyje siūlysiu kalbų mokymo sistemą Vilniaus miesto savivaldybės valdomų įmonių ir bendrovių darbuotojams su atitinkamu finansavimu. (...) miesto administracija galėtų padengti valdomų įmonių kaštus tam, kad išmokytų lietuvių kalbos bent minimaliu lygiu“, – antradienį žiniasklaidai išplatintame komentare sakė V. Benkunskas.

Kaip sekmadienį skelbė LRT radijas, penkerius metus Lietuvoje gyvenantis ir Vilniuje troleibuso vairuotoju dirbantis baltarusių aktyvistas Andrejus Paukas atsisakė su troleibusų parko dispečere kalbėti lietuviškai, o incidento įrašą paskelbė socialiniuose tinkluose.

V. Benkunskas tokį baltarusio poelgį pavadino „absoliučiai netoleruotinu“ bei teigė, jog atvykėlis taip parodė nepagarbą lietuvių kalbai ir VVT darbuotojams.

Meras pabrėžė, kad atvejis atskleidžia, jog „valstybė linkusi užsimerkti“ prieš užsieniečių integracijos Lietuvoje problemas. Jis teigė, kad vis dar nėra aiškaus modelio, kaip atvykėliai turi būti mokomi lietuvių kalbos ir egzaminuojami, nors nuo naujų metų visi paslaugų sektoriaus darbuotojai privalės kalbėti lietuviškai.

„Valstybės politika yra įsileisti darbuotojų iš užsienio, tačiau nemaža dalis užsienio valstybių piliečių mūsų šalyje nėra motyvuoti mokytis lietuvių kalbos, jeigu nesiekiama nuolatinio gyvenimo čia, Lietuvoje“, – teigė jis.

V. Benkunskas ragino valdžią tartis su savivalda ir verslu kuriant „veiksmingą užsienio piliečių integracijos sistemą“.

Seimas dar pernai spalį priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2026 metų gamintojai, pardavėjai, paslaugų teikėjai bus įpareigoti teikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.