Tai paaiškėjo po to, kai balandį vykusio savivaldybės tarybos posėdžio metu tarybos nariai apie šiuose pleneruose nutapytus kūrinius pasiteiravo savivaldybės mero Valdo Benkunsko.

„Man atrodo, gera pastaba, kad Kultūros skyrius galėtų atlikti tam tikrą istorinę patikrą ir inventorizuoti meno vertybes, kurios gal pasimetusios yra“, – sakė Vilniaus meras.

„Neturime išlikusios informacijos, kiek menininkų juose dalyvavo ir kiek darbų buvo sukurta. Kiek žinome, Vilniaus miesto savivaldybės rengtuose tapybos pleneruose dalyvavę menininkai savo sukurtus kūrinius dovanodavo pasirinktoms organizacijoms, asociacijoms ir panašiai“, – BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas.

Paklausus, kokios tai organizacijos ir asociacijos, G. Grubinskas pridūrė, kad „savivaldybė išsamesnės informacijos apie meno kūrinius neturi“.

Galėjo būti nutapyta beveik trys šimtai paveikslų

Anot buvusio Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus darbuotojo, vieno iš Vilniaus tarptautinių tapybos plenerų organizatoriaus tapytojo Svajūno Armono, plenerai Vilniuje vyko nuo maždaug 1980 metų iki 2000-ųjų ir buvo organizuojami kas dvejus metus – viso jų galėjo įvykti apie dešimt.

Iš esmės visas tas pagrindas kolekcijos buvo Vilniaus miesto savivaldybėje ir viskas buvo suregistruota.

Jo teigimu, į plenerus paprastai atvykdavo dailininkai iš visos Sovietų Sąjungos, taip pat prisijungdavo dalyvių iš kitų pasaulio šalių. Pleneruose dalyvaudavo nuo 20 iki 25 dalyvių.

Pagal plenerų nuostatus savivaldybė įsipareigojo po vieną plenero metu nutapytą meno kūrinį iš dainininkų nupirkti, dar po vieną jie organizatoriams padovanodavo.

„Sakykim, kad kiekvieną kartą po kiekvieno plenero likdavo apie 40–50 paveikslų. Ir mes kažkada paskaičiavom, kad virš dviejų šimtų, netoli trijų šimtų paveikslų buvo“, – BNS sakė S. Armonas.

Tapybos plenerai, anot organizatoriaus, vykdavo dvi savaites. Per tą laiką dalyviams buvo organizuojamos ekskursijos, suteikiami dažai, kitos tapymo priemonės, taip pat savivaldybė apmokėdavo menininkų maitinimo, kelionės, apgyvendinimo išlaidas – nors dažniausiai jie apsistodavo M. K. Čiurlionio meno mokykloje, tačiau buvo nuomojami ir viešbučiai.

Tarp darbų autorių – Lietuvos klasikai

Pasak S. Armono, maždaug du dešimtmečius Vilniuje organizuotose pleneruose dalyvavo tokie Lietuvoje gerai žinomi dailininkai kaip Jonas Čiaponis, Leonardas Tuleikis, Vincas Kisarauskas, Rimas Zigmas Bičiūnas, Jonas Daniliauskas, Dalia Kasčiūnaitė, Aleksandras Vozbinas, Palemonas Gintaras Janonis, Ričardas Bartkevičius, Gintaras Gesevičius.

„Darbas kainuodavo apie tris šimtus rublių – tai nemaža suma buvo tuo laiku. Jeigu dabar ekvivalentiškai (skaičiuoti – BNS) – apie tūkstantį, kitą eurų būtų“, – teigė S. Armonas.

Anot jo, iki maždaug 1990 metų paveikslai buvo akylai saugomi.

„Tie darbai iš savivaldybės neišeidavo. (...) Iš esmės visas tas pagrindas kolekcijos buvo Vilniaus miesto savivaldybėje ir viskas buvo suregistruota“, – sakė plenerų organizatorius.

S. Armono teigimu, situacija pasikeitė maždaug Nepriklausomybės atkūrimo metais. Tapytojo manymu, tuo metu „trečdalis (paveikslų – BNS) tikriausiai dingo“.

BNS G. Grubinsko paklausus, ar savivaldybėje yra Vilniaus tapybos plenerų apskaitos duomenys, atstovas spaudai atsakė, jog savivaldybė tokių dokumentų neturi.