Vilniaus miesto savivaldybė nutraukia vaikų žaidimų aikštelių priežiūros sutartį su bendrove „Urbico“. Bijomasi, kad be aiškaus prižiūrėtojo likusios žaidimų aikštelės bus apleistos ir nesaugios mažamečiams.

Bendrovė prieš keletą metų mieste pastatė ir eksploatavo daugiau nei 300 šiuolaikiškų vaikų žaidimo aikštelių, kurios buvo įrengtos daugiabučių namų kiemuose bei viešose vietose.

Sutartis nutraukta esą dėl formalios priežasties – aikšteles prižiūrėjusi bendrovė „Urbico“ nepateikė savivaldybei sutarties vykdymo garantijos.

„Urbico“ direktorius Kęstutis Šimėnas įsitikinęs, kad savivaldybės veiksmai yra neteisėti. Vilniaus valdžia esą siekia sužlugdyti bendrovę. „Savivaldybė už aikštelių priežiūrą „Urbico“ yra įsiskolinusi daugiau kaip 1,5 mln. litų, šiais metai už priežiūrą mes negavome nė cento. Joks bankas, matydamas, kad savivaldybė piktavališkai nemoka už paslaugas, nesuteikė mums garantinio rašto. Tačiau mes sutartį vykdėme“, - aiškino K.Šimėnas.

Bendrovė „Urbico“ savivaldybės sprendimą nutraukti sutartį žada skųsti teismui. Esą dėl savivaldybės skolų bendrovės „Urbico“ veikla smarkiai sutriko: miestas bendrovei iš viso skolingas daugiau nei 10 mln. litų.

„Savivaldybės vadovai ne kartą yra užsiminę, kad bendrovė šių skolų neatgaus ir bus priversta pasitraukti iš miesto priežiūros rinkos, kurią šiuo metu nauji savivaldybės vadovai aktyviai perdalija“, - savo versiją pateikė „Urbico“ generalinis direktorius.

Tuo metu kaltinimus iki šiol „Urbico“ atliktus darbus perleisti savo aplinkai artimesnėms įmonėms miesto vicemeras Vidmantas Martikonis atmetė.

„Būtent „Urbico“ tokiu principu kadaise atsikando rinkos dalį. Tokios bendrovės vadovų prielaidos tėra nesugebančių dirbti žmonių gynyba. Visada sakiau, kad neįmanoma gerai dirbti, jei tavo veiklos spektras labai planus ir skirtingas: šviesoforai, vaikų žaidimo aikštelių statyba, greičio matuoklių administravimas“, - kalbėjo V.Martikonis.

Vicemeras neslėpė, kad būtent jis buvo sutarties su „Urbico“ nutraukimo iniciatorius. „Sutartis miestui buvo iš esmės nenaudinga. 160 tūkst. per mėnesį turėjome mokėti vien už žaidimų aikštelių priežiūrą, tačiau ji net nebuvo vykdoma. Jei kas nors sulūždavo, niekas neremontuodavo, o pinigus imdavo – savotiška veikla“, - svarstė V.Martikonis.

Savivaldybės milijoninės skolos „Urbico“ esą laužtos iš piršto. „Už ką mes turime mokėti? Ar už matuoklius, kurie neveikia? Ar už naują šviesoforų sistemą, kuri niekaip nebaigiama diegt?“ – retoriškai klausė V.Martikonis.

Naujo konkurso vaikų žaidimų aikštelių priežiūrai savivaldybė skelbti nežada. Jų eksploatacija turėtų gulti ant seniūnijų pečių. Jei bus striuka, lėšų esą sukrapštys ir miesto Ūkio departamentas.

Lazdynų gyvenamojo rajono seniūnas Algis Strelčiūnas, vertindamas situaciją, buvo lakoniškas: jei žaidimų aikštelėms prižiūrėti bus skirta lėšų, jos nesugrius, jei pinigų nebus – kokybės irgi.

„Jei kitų metų biudžete miestas numatys finansavimą, organizuosime konkursą aikštelėms eksploatuoti. Yra du keliai: arba kiekviena seniūnija tą darys individualiai, arba per seniūnų susirinkimą nuspręsime skelbti vieną konkursą visoms seniūnijoms aptarnauti“, - aiškino A.Strelčiūnas.

Į klausimą, ar būtų įmanoma taisyti aikšteles be papildomų pajėgų, jis atsakė nevienareikšmiškai: „Priklausys, koks elementas suges. Jei kokia nors smulkmena, ją sutaikyti galėsime per viešuosius darbus, o jei reikėtų, tarkime, virinimo darbų, jau būtų sudėtinga.“

Ar dėl greičio matuoklių konkursas bus skelbiamas, paaiškės peržiūrėjus miesto biudžetą. „Pažiūrėsime, ar jame rasis lėšų tęsti šį projektą“, - sakė V.Martikonis.

Jei viešųjų pirkimų konkursas vis dėlto būtų skelbiamas, jo nugalėtoją lemtų siūloma mažiausia paslaugos kaina.

Portalas skelbė, kad  „Urbico“ prašosi restruktūrizuojama. Ar tai leisti, teismas nuspręs spalio 19 d. Restruktūrizacija - bene vienintelis būdas skolų slegiamai bendrovei išvengti bankroto. Tačiau Vilniaus savivaldybė ir buvę partneriai nelinkę pritarti tokiam planui.