Sistema taip pat stebės jų buvimo trukmę. Iki šiol ES šalys tokios vieningos sistemos neturėjo.

Sistema generuos perspėjimus, jei asmuo viršys leistiną buvimo laiką, ir saugos duomenis apie asmenis, kuriems atsisakyta leisti atvykti. Be to, tam tikromis sąlygomis šie duomenys gali būti naudojami tiriant terorizmą ir sunkius nusikaltimus.

„Nuo spalio 12 dienos visoje Europos Sąjungoje startuoja nauja išvykimo/atvykimo sistema. Visi trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi trumpalaikę vizą ar naudojasi beviziu režimu, turės registruotis šioje sistemoje. Sistema pareikalaus duomenų ir pirštų antspaudų, taip pat veido atvaizdo. Visos valstybės gauta informacija galės naudotis iš vienos duomenų bazės apie į Europos Sąjungą ar Šengeno zoną keliaujantį pilietį“, – antradienį Vilniaus oro uoste, pristatydamas, sistemą, sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Lietuva naująją sistemą pirmiausiai įveda oro uoste, kur mažiausias trečiųjų šalių piliečių srautas. Manoma, kad visa sistema įsigalios ir visu pajėgumu Lietuvoje veiks nuo kitų metų pavasario.

Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM), AIS taip pat prisidės prie tikslesnio asmens tapatybės nustatymo, tapatybės ir biometriniai duomenys bus saugomi bendroje duomenų saugykloje. Naujoji sistema leis tiksliai nustatyti laiką, kiek trečiųjų šalių piliečiai užtrunka Šengeno erdvėje. Šiuo metu pasieniečiai naudojasi antspaudų sistema ir tiria antspaudų datas, norėdami sužinoti, ar nebuvo pažeistas užsieniečio buvimo terminas. Įsigaliojus naujajai sistema, antspaudavimo bus atsisakyta.

,,Ši sistema modernizuos ir pagerins ES išorės sienų valdymą, suteiks patikimus duomenis apie sienos kirtimą, leis identifikuoti asmenis, kurie viršija leistiną buvimo laiką, padės identifikuoti ir kovoti su dokumentų ir tapatybės klastojimu. Taip pat AIS padės užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir užtikrinti ES valstybių narių piliečių saugumą“, – pabrėžia vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius.

Šių metų spalio 12 d. AIS bus pradėtas taikyti tik Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, vėliau, po tam tikro laiko, AIS bus pradėtas taikyti ir likusiuose oro, jūrų, geležinkelių ir kelių pasienio kontrolės punktuose (PKP). Šiuo metu iš viso Lietuvoje veikia 15 kontrolės punktų: 4 oro, 4 jūrų uostų, 4 kelių ir 3 geležinkelių.

Artėjant sistemos diegimo pradžiai, keliautojai bus informuojami apie pasikeitimus per informacines kampanijas oro uostuose, sienos perėjimo punktuose ir kitose viešose vietose. Taip siekiama užtikrinti, kad keliaujantieji į ES ar iš jos būtų tinkamai pasiruošę naujai sienos kirtimo tvarkai.

Nuo spalio 12 d. ES valstybės narės pradės diegti AIS, taikydamos laipsnišką sistemos paleidimo metodą, siekiant išvengti galimų nesklandumų pasienio kontrolės punktuose. Planuojama, kad per šešis mėnesius sistema pradės veikti visa apimtimi. Sienos apsaugos institucijos nuosekliai palaipsniui registruos trečiųjų šalių piliečių, kertančių ES išorės sienas, duomenis.

Laipsniško sistemos diegimo tikslas – užtikrinti sklandžią naujos sistemos integraciją ir suteikti pakankamai laiko sienos apsaugos institucijoms, transporto sektoriui bei keliautojams prisitaikyti prie naujų procedūrų.

Naujoji sistema atitinka aukščiausius duomenų apsaugos ir privatumo standartus, užtikrinant keliautojų asmens duomenų saugumą.

AIS įdiegimas žymi svarbų ES žingsnį link saugesnės ir efektyvesnės sienų valdymo sistemos. Tolesni veiksmai apims glaudų bendradarbiavimą su ES didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (EU-LISA), siekiant užtikrinti sklandų AIS įdiegimą bei sistemos veikimo užtikrinimą.

„Pernai Lietuvos pasieniečiai išaiškino 2 tūkstančius 308 trečiųjų šalių piliečius, kurie per ilgai buvo užsibuvę Šengeno erdvėje“, – Eltai sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Manoma, kad naująja atvykimo-išvykimo sistema naudosis apie 1 mln. trečiųjų šalių piliečių, kurie keliauja į Lietuvą.

Į Lietuvą, kaip trečiųjų šalių piliečiai, dažniausiai atvyksta Baltarusijos, Rusijos, Sakartvelo, Ukrainos piliečiai.